Lietuvos pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms - Kaip elgtis, jei atsitiktų avarija atominėje elektrinėje

Kaip elgtis, jei atsitiktų avarija atominėje elektrinėje

Įvykus avarijai atominėje elektrinėje gyventojai būtų informuoti trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus ir sirenų kauksmu, o vėliau per radiją ir televiziją gautų tikslią informaciją ir patarimus, kaip elgtis. Valstybės institucijos yra parengusios planus, pagal kuriuos būtų organizuojama gyventojų apsauga, tačiau gyventojai ir patys turėtų rūpintis savo saugumu ir žinoti, kaip elgtis tokios avarijos atveju.



Kaip paruošti maisto atsargas

Visi maisto produktai sudedami į šaldytuvus, sandariai uždarytuose induose, stiklainiuose, metalinėse dėžutėse, plastikiniuose maišeliuose;
  bulvės ir daržovės supilamos į dėžes, išklotas popieriumi, celofanu, polietileno plėvele arba klijuote, iš viršaus uždengiamos brezentu arba kitokiu tankiu audeklu;
  geriamasis vanduo turi būti saugomas sandariai uždarytose termosuose, stiklainiuose, bidonuose ir kt.

Kaip pasiruošti paprasčiausias kvėpavimo organų apsaugos priemones

Įvykus branduolinei avarijai atominėje elektrinėje į aplinką išmetamos radioaktyviosios medžiagos  sklinda aplinkoje arba nusėda ant žemės paviršiaus. Kad šios radioaktyviosios medžiagos nepatektų į mūsų organizmą ir nesukeltų sveikatos sutrikimų, turime pasirūpinti tinkama kvėpavimo takų apsauga. Apie tai, kada ir kiek laiko reikės naudoti kvėpavimo organų apsaugos priemones, gyventojai bus informuoti per radiją ir televiziją. Šiam tikslui tinka visų rūšių dujokaukės ir respiratoriai, tačiau galima naudoti ir paprasčiausias savos gamybos apsaugos priemones – iš vatos ir marlės sluoksnio padarytus raiščius, kurie gerai saugos nuo radioaktyviųjų medžiagų. Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito turimo audinio viduryje, 30×20 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30–35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raiščius. Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Jei neturite vatos ir marlės, tinka ir keliais sluoksniais sulankstytas rankšluostis, skarelė ar medžiagos skiautė. Įsidėmėkite, kad panaudotos apsaugos priemonės yra vienkartinės ir toliau naudoti netinka.

Kūnui apsaugoti yra įvairiausios specialios apsauginės aprangos, tačiau jas paprastai turi avarijos padarinius likviduojantieji pareigūnai. Gyventojai galėtų vilkėti paltais, striukėmis, lietpalčiais, polietileno apsiaustais ir pan., tik reikėtų užsisegti visas sagas, užtrauktukus, pastatyti apykakles, užsimauti gumines ar odines pirštines. Kojoms apsaugoti geriausiai tinka guminė avalynė.

INFOGRAFIKAI:

» JEI BRANDUOLINĖ AR RADIOLOGINĖ AVARIJA ĮVYKTŲ ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE «

» KAIP ELGTIS ĮVYKUS BRANDUOLINEI AVARIJAI? «

» KAIP SUMAŽINTI RADIOAKTYVŲJĮ UŽTERŠTUMĄ? «

» KAIP VEIKIA KALIO JODIDO TABLETĖS? «

» RADIOAKTYVUSIS UŽTERŠTUMAS «

Kaip atlikti jodo profilaktiką

Jodo profilaktika atliekama siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio. Jodo tabletes pradėkite vartoti tik tuomet, kai apie tai bus paskelbta per visuomenės informavimo priemones. Jodo profilaktika taikoma tik tada, kai Sveikatos apsaugos ministerija tai rekomenduoja savivaldybių administracijų direktoriams, o šie per visuomenės informavimo priemones apie tai praneša gyventojams.

Nors įvykus avarijai jūs gausite tikslius nurodymus, kaip vartoti stabiliojo jodo preparatus, tačiau siūlome jau dabar susipažinti su jų vartojimo instrukcija. Jodo profilaktika – skydliaukės prisotinimas stabiliuoju jodu, kad ji nepasisavintų radioaktyviojo jodo. Tam naudojamos kalio jodido (KI) tabletės (neturint KI tablečių, galima vartoti 5 procentų jodo tinktūrą).

Vienkartinė kalio jodido (KI) 65 mg tabletės paros dozė įvairioms žmonių amžiaus grupėms tokia:

  • Vaikams, vyresniems negu 12 metų ir suaugusiesiems skiriamos 2 tabletės;
  • Vaikams nuo 3 iki 12 metų skiriama 1 tabletė;
  • Kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų skiriama ½ tabletės;
  • Naujagimiams iki 1 mėnesio skiriama ¼ tabletės.

Būtina atkreipti dėmesį, kad naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims skiriama vienkartinė stabiliojo jodo preparato dozė (t. y., turi būti suvartota atitinkama dozė pagal amžiaus grupę tik vieną kartą visos avarijos metu). Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10.

Vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas.

Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams patogu jas duoti ištirpintas bet kokiame gėrime ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės išgeriamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios.

Neturint tablečių, galima vartoti 5 % jodo tinktūrą, kuri turėtų būti dozuojama taip:

  • vaikams iki 2 metų 1–2 lašai 5 % jodo tinktūros skiriami 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras;
  • vaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems skiriami 3–5 lašai 5 % jodo tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras.

Jeigu gavote nurodymą likti namuose

Pirmiausia reikės sandarinti būstą. Uždarykite duris, langus ir orlaides. Uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Nepamirškite ir balkonų durų. Viską sandariai uždarę, langus ir duris apklijuokite popieriaus ar polimerinėmis juostelėmis. Plastikiniai langai bei balkonų durys labai sandarūs, jų papildomai sandarinti nereikia;

Rekomenduojama slėptis namo rūsyje, tačiau, jei jo nėra, tuomet reikėtų laikytis pastato vidurio, stengtis būti toliau nuo išorinių pastato sienų ar pastogės. Nepamirškite kartu pasiimti naminių gyvūnų;

Pasiruoškite maisto atsargų ir paprasčiausių kvėpavimo organų apsaugos priemonių;

Laikykite įjungę radiją ir televizorių, nes jums nuolat bus teikiama naujausia informacija bei rekomendacijos, kaip elgtis.

Jei prireiktų evakuotis

Jeigu gyvenate 30 km spinduliu nuo statomos Baltarusijos arba Ignalinos atominių elektrinių, iškilus avarijos grėsmei ar jai įvykus, kai prognozuojama, kad aplinkoje pasklis didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų, per radiją ir televiziją bus pranešta apie galimą evakavimą. Pasiruoškite pačius būtiniausius daiktus, kuriuos pasiimsite su savimi.

Būtiniausių daiktų sąrašas:

Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė. Nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų;

Dokumentai (pasas, gimimo ir santuokos liudijimas, atestatas, diplomas, nuosavybės dokumentai);

Pinigai (grynieji pinigai, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, brangenybės);

Šeimyninės relikvijos;

Maistas 2-3 dienoms. (Jei kartu pasiimsite augintinius, nepamirškite pasirūpinti taip pat ir jų pašaru.);

Reikalingi drabužiai (pagal sezoną);

Tualetiniai reikmenys;

Asmeninės apsaugos priemonės;

Nešiojamasis radijo imtuvas, žibintuvėlis, atsarginiai elementai, žiebtuvėlis;

Užrašų knygelė su telefonų numeriais ir adresatais;

Keli mėgstamiausi vaikų žaislai;

Artimųjų nuotraukos.

Gyventojai, įsikūrę 5 km spinduliu apie atominę elektrinę, būtų evakuoti vos tik kiltų avarijos grėsmė, nesvarbu, ar avarija tikrai įvyks, ar pasiseks jos išvengti.

Jei gyvenate 30–100 km spinduliu nuo atominės elektrinės, gali prireikti laikinai persikelti į kitą gyvenamąją vietą (ši priemonė ne tokia skubi kaip evakavimas).

Rekomenduojama iš anksto pasiruošti išvykimo krepšį, kuriame būtų būtiniausios priemonės, jei tektų kuriam laikui palikti namus. Šį krepšį laikykite šeimos nariams žinomoje vietoje, kad evakuojantis netektų užtrukti jo ieškant. Jei tektų būtiniausius daiktus susirinkti paskelbus apie evakavimą, rekomenduojama  viską tvarkingai sudėti į lagaminus, kelioninius krepšius, kuprines. Prie kiekvieno imamo su savimi daikto pritvirtinkite kortelę su savo vardu, pavarde.

Jei gyventojai evakuojasi savo transportu, rekomenduojama langus kelionės metu laikyti uždarytus, o ventiliacijos sistemą išjungtą, kad radioaktyviosios medžiagos nepatektų į transporto priemonę.

Neužmirškite savo kaimynų. Pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Padėkite vieni kitiems. Gal šalia jūsų gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai – pasidomėkite, ar yra kam pasirūpinti šiais žmonėmis. Jei ne – padėkite jiems arba skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.

Pasiimkite savo šunis, kates ir t.t. Dėl gyvulių ūkininkai gaus atskirus nurodymus.

Palikdami namus, išjunkite elektros prietaisus, sandariai uždarykite langus bei duris ir atlikite visus jums žinomus ir įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Elkitės ramiai.

Jeigu galite be pašalinės pagalbos pragyventi 3 dienas – jūs pasirengę evakuacijai.

Ūkininkams

Pagrindinis ir patikimiausias gyvulių apsaugos būdas - suvaryti juos į sandarius tvartus, daržines. Patalpų plyšiai užtaisomi molio arba cemento skiediniu, durys ir langai apkalami plėvele. Kur nėra rėmų, langų angas reikia uždėti plytomis arba maišais su žemėmis; dalį langų galima uždengti mediniais skydais. Į ventiliacijos vamzdžius reikia įstatyti paprasčiausius filtrus iš maišinio audinio, pjuvenų, šieno arba samanų.

Šuliniai, girdyklų loviai ir visi gyvulių šėrimo indai uždengiami sandariais mediniais arba kitokiais dangčiais.

Patalpose paruošiamos pašarų ir vandens atsargos 5-7 paroms. Lauke laikomos pašarų atsargos uždengiamos brezentu, plėvele, ne plonesniu kaip 15 cm storio šiaudų arba smulkių šakelių sluoksniu. Virš šieno stirtų reikia padaryti stogelius. Vandens atsargoms laikyti tinka bet kokie sandariai uždaromi indai - cisternos, statinės, bakai, kubilai.

ŠIAS REKOMENDACIJAS GALITE ATSISIŲSTI:

» REKOMENDACIJOS GYVENTOJAMS BRANDUOLINĖS AR RADIOLOGINĖS AVARIJOS ATVEJU «

ČIA GALITE PASITIKRINTI ŽINIAS RADIACINĖS SAUGOS SRITYJE:

» SAVARANKIŠKAI GILINKITE ŽINIAS RADIACINĖS SAUGOS SRITYJE «



Spausdinimo versija