Kaip elgtis esant karštiems orams

Kaitra   gamtinio pobūdžio ekstremalusis įvykis, kai dienos maksimali oro temperatūra yra didesnė kaip 30 °C ir tokia kaitra tęsiasi ne trumpiau kaip 3 dienas. Tokiu atveju šalyje gali būti skelbiama ekstremalioji situacija.

Deja, ne tik kaitra, bet ir trumpiau trunkantys karščiai gali turėti neigiamos įtakos gyventojų savijautai. Ypač pavojingi karščiai po vėsaus pavasario, kol organizmas dar nepripratęs prie didelės šilumos.

Perkaisti galima, kai temperatūra ir  nelabai aukšta, bet ypač didelė yra santykinė oro drėgmė. Nėra rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės nevienodai toleruoja.

Svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingiems ir išvengti rimtesnių problemų.

Rekomenduojamos prevencinės priemonės, švelninančios karščio ir saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui

Svarbiausia tinkamai apsirenkite:

  • dėvėkite natūralaus pluošto, šviesius, laisvus, lengvus, orui pralaidžius drabužius;
  • avėkite odinę avalynę;
  • užsidėkite galvos apdangalą arba naudokite skėtį. Lauke nešiokite saulės akinius su ultravioletinių spindulių filtrais.

Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo saulėkaitoje trukmę:

  • fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.;
  • darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinti natūralaus pluošto, lengvų, orui pralaidžių darbo drabužių, drausti darbuotojams dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų;
  • kai karšta,  judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu paprastai, o žmonės, dirbantys lauke, turi sumažinti darbo krūvius, nes kuo sunkesnis darbas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, kuri turi būti išskirta į aplinką spinduliavimu pro odą (iki 50–60 proc.) ir išgarinimu prakaituojant ir kvėpuojant (fizinė termoreguliacija);
  • per kaitrą dirbantiems darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.;
  • ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje;
  • pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems antsvorio;
  • kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose;
  • pasistenkite išvykti iš didmiesčio, ypač tai patartina vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems įvairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija, taip pat mamoms su kūdikiais.

Gerkite dažniau, nei troškina:

  • dažniau gerkite skysčių – vartokite jų po truputį, kas 1–2 val., nelaukite, kol ims kamuoti troškulys. Geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų;
  • labiau išprakaitavus patartina pavartoti kalio chlorido, magnio, taip pat pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių;
  • venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes jie skatina vandens pašalinimą iš organizmo;
  • jei išgėrėte gana daug skysčių, o troškulys nepraeina, gaivinkitės drungnu vandeniu, arbata arba vandeniu su citrinos sultimis. Kuo ilgiau nenurykite vandens, kad susidrėkintų visa burnos ertmė, arba tik paskalaukite gerklę (taip daro kai kurių sporto šakų sportininkai);
  • gėrimai su ledu nemalšina troškulio, tik atšaldo gerklę, skrandį ir nuo jų galima greit peršalti. troškulio nemalšina ir pienas;
  • labiausiai atsigaivinama vaisių ir daržovių sultimis, arbata.

Valgykite lengvai virškinamą maistą ir saikingai:

  • valgykite tik lengvai virškinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių;
  • valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų;
  • venkite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto;
  • valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau.

Karščio metu gyventojai nukenčia:

  • dėl saulės nudegimų;
  • dėl perkaitimo arba vadinamojo šilumos smūgio;
  • dėl saulės smūgio;
  • dėl hipoksijos (deguonies bado).

Saulės nudegimas:

  • kiek įmanoma venkite saulės nudegimų. Jie sukelia ne tik laikiną diskomfortą, bet ir oda  mažiau vėsinama, nes laikinai prarandama  prakaito liaukų funkcija;
  • odos apsaugai nuo nudegimų naudokite apsauginius kremus;
  • pratinkite odą prie tiesioginių saulės spindulių palaipsniui, ilgindami buvimo atokaitoje trukmę;
  • akims apsaugoti nešiokite akinius su ultravioletinių spindulių filtrais.

Perkaitimas arba šilumos smūgis –  pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliavimas, organizme susikaupia šilumos perteklius ir kūnas jo jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra. Termoreguliacijos esmė – į aplinką turi išsiskirti tiek šilumos, kiek jos pasigamina organizme.

Galimos perkaitimo priežastys:

  • aukšta aplinkos oro temperatūra (dažniausiai 30 °C ir daugiau);
  • didelė santykinė oro drėgmė, dėl kurios žmogaus organizmas jaučia keliais laipsniais aukštesnę temperatūrą, negu yra iš tikrųjų);
  • intensyvi saulės spinduliuotė (didelis saulės aktyvumas);
  • mažas oro srauto judėjimas apatiniuose atmosferos sluoksniuose, nesugebantis išsklaidyti prie žemės susikaupusios šilumos;
  • mažai vartojama skysčių;
  • ilgai ir sunkiai dirbama arba intensyviai judama saulės atokaitoje ar karštoje nevėdinamoje patalpoje;
  • organizmas nebuvo palaipsniui pratinamas prie karščio;
  • perkaitimas labai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, sveikatos, psichikos būklės. Ypač greitai perkaista vaikai, vyresnio amžiaus žmonėms perkaitimas sukelia skausmus širdies plote.

Perkaitimo simptomai:

  • aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38 °C – 41 °C);
  • odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja);
  • galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;
  • stiprus ir padažnėjęs (iki 110–160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.);
  • troškulys;
  • mieguistumas, vangumas, nenoras judėti;
  • užsitęsusi tokia būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus, galiausiai sąmonės aptemimą ir trumpalaikį sąmonės netekimą ar net komą;
  • jei pajutote perkaitimo požymių ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, o pasitelkite pagalbai kitus asmenis.

Pirmoji pagalba perkaitus:

  • jei perkaistama lengvai, padės šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena;
  • sunkesniu atveju skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos; paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje būtinai ant nugaros, po kojomis pakiškite pagalvę ar suvyniotus drabužius (taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka);
  • apklokite arba suvyniokite nukentėjusįjį į  sudrėkintą vandeniu (37 °C) antklodę, paklodę, rankšluostį, nuolat juos drėkinkite, jo veidą vilgykite vėsiu vandeniu;
  • kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 °C, drėgną antklodę, paklodę, rankšluostį pakeiskite sausa ir duokite gerti ko nors vėsaus;
  • labai patogu naudoti specialią antklodę iš pirmosios pagalbos rinkinio, bet paguldyti ir apkloti nukentėjusįjį reikia taip, kad auksinė šios antklodės pusė būtų prie kūno (vėsintų jį), jei  prie kūno bus sidabrinė, ji šildys;
  • jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Saulės smūgis –  galvos smegenų pažeidimas dėl lokalinio perkaitimo ilgą laiką tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą (neapsaugotą) galvą ar sprandą, kai įkaista smegenų dangalų kraujo indai ir pakyla galvos smegenų temperatūra.

Saulės smūgio požymiai:

  • galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse;
  • išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas;
  • pykinimas, vėmimas;
  • padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas;
  • aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 41 °C);
  • sąmonės netekimas, apalpimas;
  • galima mirtis nuo smegenų paburkimo, jei nukentėjusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba.

Pirmoji pagalba esant saulės smūgiui:

  • skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;
  • paguldykite jį truputi pakelta galva arba pasodinkite;
  • atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę;
  • vėdinkite vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone;
  • apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu;
  • ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu;
  • pasiūlykite vėsesnio gėrimo;
  • jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);
  • jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Hipoksija (deguonies badas):

  • gamtinės hipoksijos esmė – per karščius ore labai sumažėja deguonies;
  • hipoksija pavojinga visiems, tarp jų – jauniems ir sveikiems;
  • hipoksijos požymiai – darosi vis sunkiau kvėpuoti, ima skaudėti galvą;
  • vienintelis būdas išvengti hipoksijos – didžiausios kaitros valandomis (nuo 11 iki 17 val.) stengtis kiek galima rečiau išeiti į gatvę;
  • hipoksijos poveikį žmonėms sustiprina karščio metu didmiesčiuose padidėjusi oro tarša               (dėl kietųjų dalelių, smalkių, sieros dioksido, azoto oksidų).

Karščio įtaka gyventojų sveikatai:

  • dėl karščio didžiausias pavojus gresia kūdikiams, vaikams (iki 4 metų), vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms;
  • jauni aktyvūs žmonės nukenčia nuo perkaitimo dėl didelio fizinio krūvio karštoje aplinkoje, tai daugiausia sportininkai, kariai pratybų metu, statybininkai ir kelininkai, dirbantys lauko sąlygomis;
  • per karščius gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, todėl karštis pavojingas žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, psichikos ligomis;
  • perkaisti ypač pavojinga asmenims, sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, nutukusiems, negaluojantiems dėl skydliaukės sutrikimų;
  • nuo perkaitimo saulėje žmogaus organizmas netenka daug skysčio, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas, o to pasekmė – kraujo trombozė, hipertenzinės krizės, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ar ūminiu insultu;
  • jei pajuntate net ir menkiausius skausmus širdies srityje, vargina dusulys, silpnumas ar kiti negalavimai, būtina kreiptis į specialistus;
  • jei sergate širdies, plaučių, nervų sistemos ar odos ligomis, jums labai pavojinga pasikaitinus saulėje staigiai nerti į šaltą vandenį.
Spausdinimo versija