Kaip elgtis esant juodligės ir kitų biologinių agentų panaudojimo grėsmei

Juodligė Lietuvoje žinoma jau seniai. 1920-1986 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 187 juodlige sirgę žmonės ir 1006 gyvuliai. Didelis šios ligos protrūkis buvo nustatytas buvusiame Ariogalos rajone 1953 metais. Tuomet susirgo 36 gyvuliai ir 17 žmonių, iš jų 3 asmenys mirė.

Kas yra juodligė?

Juodligė yra ūmi užkrečiamoji liga (kitaip dar vadinama Sibiro opa), perduodama tiesioginio kontakto metu nuo naminių gyvulių (raguočių, avių, ožkų ir kt.) arba per naminių gyvulių produktus. Žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia.

Kas sukelia šią ligą?

Ligos sukėlėjas yra Bacillus anthracis - stambi lazdelė, gaminanti sporas. Laukuose, kuriuose užkasti nuo juodligės kritę gyvuliai, šios sporos išsilaiko iki kelių dešimtmečių. Į žemės paviršių jos patenka nuo lietaus arba kasinėjant.

Ėsdami sukėlėjų sporomis užkrėstą žolę ar gerdami vandenį, juodlige užsikrečia gyvuliai. Nuo sergančių gyvulių dažniausiai užsikrečiama tiesioginio kontakto metu: teikiant veterinarinę pagalbą, lupant gyvulio odą ar ją išdirbant, dorojant mėsą, vilnas ir kt.

Kartais užsikrečiama valgant sirgusio gyvulio nepakankamai išvirtą mėsą ar geriant pieną. Retkarčiais užsikrečiama per orą su dulkėmis, ypač karšiant vilnas ir išdirbant kailius. Gali užsikrėsti ir kraują siurbiantys vabzdžiai.

Kokie požymiai rodo, kad žmogus užsikrėtė šia liga?

Kai žmogus užsikrečia juodlige, maždaug 1-8 dienas trunka inkubacinis ligos periodas, rečiau – nuo kelių valandų iki 60 dienų.

Pagal užsikrėtimo būdą gali pasireikšti odos, plaučių, žarnų arba sepsinės (kraujo užkrėtimo) juodligės formos.

Odos forma žmonėms pasitaiko dažniausiai. Atvirose kūno vietose (ant rankų, kaklo ir veido), kur patenka infekcija, atsiranda raudona niežtinti dėmelė, vėliau jos vietoje iškyla pūslytė su gelsvai rausvu skysčiu.

Pūslytei plyštant susidaro opelė, kuri po 2-6 dienų pasidengia tamsiu šašu. Oda aplink opą patinsta, paraudimo ir skausmo nėra. Kūno temperatūra pakyla iki 39-400C, krečia šaltis, skauda galvą.

Plaučių forma gali būti, kai užsikrečiama per orą su dulkėmis arba – kai komplikuojasi odos juodligė. Ligos eiga labai sunki: karščiuojama, atsiranda skausmas krūtinėje, dusulys, atkosima daug skreplių.

Žarnų forma pasireiškia užsikrėtus per maistą arba kai komplikuojasi odos juodligė. Ligos eiga taip pat labai sunki: aukšta temperatūra, ryški intoksikacija, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas gleivingu su kraujo priemaiša skysčiu. Negydoma liga pereina į sepsinę formą.

Ar tai mirtina liga?

Juodligės mirtingumo rodiklis – 5-20 %. Juodligė yra išgydoma, jei pagalba žmogui pradedama teikti laiku.

Juodligės išplitimo prevencinės priemonės:

• tinkama sergančio žmogaus, gyvulio priežiūra;
• gyvulių ir rizikos profesijų asmenų vakcinacija;
• asmens higienos taisyklių laikymasis;
• gyvulių prižiūrėtojai, ypač gyvulinių žaliavų apdorojimo įmonių darbuotojai, turi dėvėti specialią aprangą;
• gyvulių, laikomų buvusiuose juodligės židiniuose, vakcinacija;
• gyvulių, kritusių nuo juodligės, kapinynų registracija, apsauga;
• ligos diagnozavimas laiku, ligonio izoliavimas, nugaišusių gyvulių tinkamas sunaikinimas (sudeginant);
• kasinėjimų, melioracijos darbų, statybų kontrolė ir suderinimas, kad nebūtų atkasti buvę juodligės židiniai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra parengusi rekomendacijas, kaip elgtis esant juodligės ir kitų biologinių agentų panaudojimo grėsmei:

1. Neišsigąskite!

Juodligės sporos gali sukelti odos, plaučių, žarnyno infekciją. Kad tai įvyktų, sporas reikėtų įtrinti į odą, praryti ar įkvėpti kaip aerozolines dulkes.

Susidūrus su juodligės sporomis liga gali būti stabdoma taikant ankstyvąjį gydymą tinkamais antibiotikais. Juodligė neperduodama nuo žmogaus žmogui.

Kad juodligės sporos sukeltų infekciją, jos turi plisti labai smulkiomis aerozolio dalelėmis. Jei šios smulkios dalelės įkvepiamos, gali išsivystyti gyvybei pavojinga plaučių infekcija, bet greitas jos atpažinimas ir gydymas yra efektyvūs.

2. Gavę įtartiną laišką ar paketą, pažymėtą grėsmingu užrašu „Juodligė“: 

• nekratykite, nepurtykite ir neišbarstykite įtartino voko ar paketo turinio;
• įdėkite voką ar paketą į plastikinį maišelį ar kt.;
• jeigu neturite jokio indo, voką ar paketą apvyniokite bet kuo (pvz.: drabužiais, popieriumi, ir t.t.) ir šios apsaugos nenuimkite;
• išeikite iš kambario ir uždarykite duris. Neleiskite įeiti kitiems asmenims;
• nusiplaukite rankas su muilu;
• jei esate NAMIE, praneškite apie įvykį policijai;
• jei esate darbovietėje, praneškite apie įvykį savo institucijos vadovui ir policijai;
• surašykite visus žmones, buvusius tame kambaryje ar teritorijoje, kur laiškas ar paketas buvo surastas.

3. Gavę laišką su milteliais ir jiems išsibarsčius:

• nebandykite valyti miltelių, jų uostyti, liesti! Nedelsiant apdenkite išsibarsčiusius miltelius drabužiais, popieriumi, šiukšlių dėže ar kt.);
• išeikite iš kambario, uždarykite duris, neleiskite įeiti kitiems asmenims;
• nusiplaukite rankas su muilu;
• kuo greičiau nusivilkite užterštus drabužius ir sudėkite juos į plastikinį maišą;
• kuo greičiau nusiprauskite po dušu su muilu. Nevartokite chlorkalkių ar kitų dezinfektantų;
• surašykite visus žmones, buvusius tame kambaryje ar teritorijoje, ypač tuos, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su milteliais;
• jei esate NAMIE, praneškite apie įvykį policijai;
• jei esate DARBOVIETĖJE, praneškite apie įvykį savo institucijos vadovui ir policijai.

4. Kilus įtarimui, kad į aplinką pateko biologinis agentas:

• išjunkite patalpoje ar teritorijoje esančius vietinius ventiliatorius;
• nedelsiant palikite patalpą ar teritoriją;
• uždarykite patalpos duris, stenkitės, kad į patalpą ar teritoriją niekas neįeitų;
• nedelsiant praneškite policijai ir savo institucijos vadovui;
• išjunkite pastato oro kondicionavimo sistemą;
• surašykite visus kambaryje, patalpoje ar teritorijoje buvusius asmenis, kad atsakingų institucijų specialistai galėtų nedelsiant vykdyti židinio lokalizavimo, padarinių šalinimo darbus ir teikti skubią medicinos pagalbą.

5. Kaip atpažinti įtartiną paketą ar laiškus

• Pernelyg didelės pašto išlaidos;
• ranka rašytas ar prastai išspausdintas adresas;
• iškirptos ir priklijuotos spausdintos raidės;
• klaidos žodžiuose;
• nėra atgalinio adreso;
• riebalinės dėmės, išblukusios spalvos;
• didelis svoris;
• kreivas ar grublėtas vokas;
• išsikišę laidai ar aliuminio folija;
• pernelyg didelės saugos medžiagos (maskuojamosios juostos, virvės ir pan.);
• tiksėjimo garsas;
• pažymėtas užrašu „personalinis“ arba „konfidencialus“.