Bendrieji klausimai ir atsakymai

Talpiname dažniausiai pasikartojančius klausimus.

Kaip namo rūsyje įsirengti saugią patalpą (individualią slėptuvę)?

  • Rūsys turi turėti tvirtas sienas ir betoninį perdengimą. Geriausia, kai namo rūsyje yra įrengtas ir antrasis išėjimas.
  • Taip pat reikėtų pasirūpinti ventiliacijos anga. Jeigu rūsys su langais, pripilkite į maišus smėlio, galėsite juos jais uždengti.
  • Pasirūpinkite, kurioje vietoje įrengsite tualetą. Jei tokios galimybės nėra, tai gali būti ir kibiras su dangčiu.
  • Rūsyje grindis patariama iškloti medinėmis lentomis ar medžio drožlių plokštėmis.
  • Palei sieną reikėtų sukalti tvirtas ir plačias lentynas. Jos tiks ir daiktams, ir miegui.
  • Rūsyje laikykite reikalingas maisto ir vandens atsargas. Patartina turėti didelės talpos 40–50 litrų vandens statinę.
  • Pravers nedidelė elektrinė ir dujinė viryklės.
  • Rūsyje galima pastatyti ir metalinę krosnelę, kurios dūmtraukis turėtų būti išvestas į lauką.

Kur rasti artimiausią nuo mano gyvenamosios vietos kolektyvinės apsaugos statinį?

Artimiausius kolektyvinės apsaugos statinius savo gyvenamojoje vietoje galite rasti mūsų internetinėje svetainėje esančiame žemėlapyje. Taip pat aktualiausia informacija apie kolektyvinės apsaugos statinius pateikiama savivaldybių internetinėse svetainėse ir jų ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose.

Kaip elgtis kilus oro pavojui ir kitoms karinėms grėsmėms?

Kilus oro pavojui ir kitoms karinėms grėsmėms, rekomenduojame slėptis rūsyje, požeminėje perėjoje ar tunelyje. Daugiau informacijos rasite čia.

Kaip teisingai vartoti kalio jodido tabletes

Kalio jodidas (KI) skirtas apsaugoti žmogaus skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo. Skiriama vienkartinė 130 mg KI dozė, tai yra 2 KI tabletės po 65 mg, kurios apsaugo suaugusio žmogaus skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo 24 valandas. Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi avarinę situaciją (radioaktyviojo jodo išmetimo trukmę, žmonių evakavimo galimybes, kt.), suaugusiems žmonėms gali rekomenduoti suvartoti dar vieną paros dozę. Išimtis taikoma naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims bei vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms, kuriems rekomenduojama tik viena KI paros dozė. Todėl savivaldybėse vienam suaugusiam žmogui išduodamas KI tablečių skaičius yra toks, kokį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

Branduolinės ar radiologinės avarijos metu aplinkoje pasklidus radioaktyviojo jodo ir tik Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus, reikia suvartoti žmonių amžiaus grupei nustatytą KI tablečių kiekį:

  • naujagimiams iki 1 mėn. rekomenduojama KI vienkartinė dozė yra ketvirtis tabletės;
  • kūdikiams nuo 1 mėn. iki 3 metų rekomenduojama KI vienkartinė dozė yra pusė tabletės;
  • vaikams nuo 3 iki 12 metų rekomenduojama KI vienkartinė dozė yra viena tabletė;
  • vaikams nuo 12 metų ir suaugusiems rekomenduojama KI vienkartinė dozė yra dvi tabletės.

Optimalus laikas blokuoti skydliaukę jodu yra likus 6 valandoms iki galimo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu, bet ne ankščiau nei prieš 24 valandas. Blokuoti skydliaukę KI dar yra veiksminga praėjus 2 valandoms nuo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu, bet ne vėliau, nei praėjus 8 valandoms. Naudoti KI tabletes kitu, nei nurodyta, laiku gali būti žalinga, todėl žmonės turi griežtai laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų.

Skydliaukės apsaugai branduolinės ar radiologinės avarijos atveju netinka vartoti vaistinėse parduodamų spiritinių ar vandeninių jodo tirpalų, purškalų su jodu, maisto papildų su jodu, nes jie neapsaugo skydliaukės nuo radioaktyviojo jodo žalingo poveikio dėl juose esančio mažo stabiliojo jodo kiekio.

Ką reikia padaryti, jeigu kilus grėsmei su šeima nuspręsite palikti namus?

  • Šeimoje pasiskirstykite užduotimis. Geriau tai padaryti iš anksto.
  • Supažindinkite šeimos narius, kaip išjungti vandens, elektros ir dujų tiekimą, kad ir jie sugebėtų tai padaryti. Palikdami namus viską išjunkite.
  • Šeimai patartina vykti vienu automobiliu, nes mažesnė tikimybė pasimesti, taip pat bus mažesnis transporto kiekis kelyje.
  • Iš anksto pasirūpinkite, kad automobilio kuro bakas būtų užpildytas.
  • Numatykite kelis galimus išvykimo maršrutus.

Kokia informacija bus pateikta gyventojams, jei bus nurodyta evakuotis?

Paskelbus gyventojų evakavimą, bus pateikta informacija:

  • laikas, per kurį privaloma išvykti iš nesaugios teritorijos;
  • gyventojų, kurie neturi nuosavo transporto, evakavimo būdai;
  • gyventojų evakavimo punktai (gyventojų surinkimo punktai);
  • kur yra tarpiniai gyventojų evakavimo punktai (jeigu reikia);
  • kur reikia evakuotis ir kur yra gyventojų priėmimo punktai (tiems, kurie evakuojasi nuosavu transportu);
  • ką pasiimti;
  • kokių saugumo priemonių imtis prieš paliekant namus;
  • kokiais keliais (evakavimosi maršrutais) vykti.

Ką užtikrina civilinė sauga nepaprastosios padėties metu?

Civilinė sauga nepaprastosios padėties metu užtikrinama taip pat, kaip ir ekstremaliosios situacijos atveju. Skirtumas tik toks, kad nepaprastajai padėčiai suvaldyti valstybė yra numačiusi daugiau teisinių mechanizmų.

Gyventojų apsauga tokiu atveju organizuojama remiantis tais pačiais principais: gyventojai informuojami apie tai, kas įvyko ir kaip elgtis, esant reikalui evakuojami arba laikinai apsaugomi kolektyvinės apsaugos statiniuose, jiems teikiama medicinos, socialinė, psichologinė pagalba ir kitos būtiniausios paslaugos. Organizuojamas gyventojų aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, švariais drabužiais ir panašiai.

Kaip nuraminti vaiką, kuris jaučia baimę ir nerimą dėl kalbų apie pavojingas situacijas?

Atspirties taškas – paklausti vaiko, ką jis žino ir kaip jaučiasi. Beje, vaikas gali nerimauti ir tylėdamas. 

Užtikrinkite, kad tai, ką jis jaučia, yra natūralu. Išklausykite ir nuraminkite jį.

Nuolatinis nerimą keliančių vaizdų ir kalbų srautas gali vaikui sukelti jausmą, kad jį supa vien pavojai. Jaunesni vaikai gali neatskirti vaizdų ekrane nuo savo asmeninės tikrovės ir gali manyti, kad jiems gresia tiesioginis pavojus, net jeigu grėsminga situacija toli. 

Normalu, jei jaučiatės liūdnas ar susirūpinęs dėl to, kas vyksta. Tačiau atminkite, kad vaikai emocinius signalus perima iš suaugusiųjų, todėl stenkitės nesidalyti su savo vaiku baimėmis. Kalbėkite ramiai ir atkreipkite dėmesį į savo kūno kalbą, veido išraišką ir emocijas.

Patikinkite savo vaikus, kad jie yra apsaugoti nuo bet kokio pavojaus. 

Kalbėdami su vaiku:

  • nedemonstruokite, tačiau ir neneikite savo paties susijaudinimo;
  • pokalbio metu palaikykite su vaiku akių kontaktą;
  • pasakykite, kad bijoti yra normalu;
  • išsiaiškinkite, ko vaikas bijo labiausiai;
  • skatinkite vaikus nugalėti savo baimes įvairiais žaidimais;
  • venkite pasakoti apie nerimą keliančias detales;
  • atsakykite į vaiko užduodamus klausimus;
  • leiskite vaikams būti naudingiems, paprašykite, kad kuo nors jums padėtų.

Kaip apsisaugoti nuo radioaktyviojo užterštumo, jeigu perspėjimą išgirdau būdamas namuose ar būdamas kitame pastate?

Likite patalpoje, kol nepaskelbta kita informacija. Nedelsdami uždarykite visus langus, orlaides, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos kanalus. Uždarykite židinio sklendes.  Išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo  sistemas, kurios naudoja išorės orą. Kambarių ventiliatoriai gali likti įjungti, jeigu jie nenaudoja išorės oro. Eikite į pastato centrą ar rūsį. Radioaktyviosios medžiagos nusėda pastatų išorėje, todėl saugiausia likti kuo giliau pastato viduje ir toliau nuo pastato išorinių sienų ir stogo.

Sekite pranešimus per radiją ir televiziją ar kompetentingųjų institucijų interneto svetainėse.

Jeigu jums būtina išeiti į lauką, užsidėkite vienkartinį respiratorių ar kitą kvėpavimo takų apsaugos priemonę ir apsivilkite polietileno apsiaustą. Taip apsaugosite kvėpavimo takus ir viršutinius drabužius nuo radioaktyviųjų dulkių.

Kaip elgtis ir kokie veiksmai gali būti rekomenduojami įvykus branduolinei avarijai?

Atsakingosios institucijos vertins konkrečios avarijos galimą pavojų, meteorologines sąlygas (vėjo kryptis ir greitis, krituliai), kitas aplinkybes ir į tai atsižvelgus gali būti rekomenduojami šie apsaugomieji veiksmai:

  • žmonių evakavimas (evakuojami žmonės, gyvenantys iki 30 km spinduliu nuo branduolinės avarijos vietos);
  • slėpimasis uždarose patalpose;
  • skydliaukės blokavimas jodu (taikomas žmonėms, gyvenantiems iki 100 km spinduliu nuo branduolinės avarijos vietos);
  • laikinas žmonių perkėlimas (taikomas, jeigu antžeminės radiacinės žvalgybos metu būtų išaiškinta vietovių, kuriose gyventi dėl iškritusių radioaktyviųjų medžiagų būtų pavojinga sveikatai);
  • kvėpavimo takų apsauga (į lauką galima eiti dėvint vienkartinį respiratorių ar ryšint pasigamintą vatos ir marlės raištį);
  • radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto maisto ir geriamojo vandens vartojimo ribojimas (taikomas jeigu antžeminės radiacinės žvalgybos metu būtų išaiškintas maisto produktų ir geriamojo vandens radioaktyvusis užterštumas, viršijantis nustatytus leidžiamus lygius).

Kaip apsisaugoti nuo radioaktyviojo užterštumo, jeigu perspėjimą išgirdau būdamas lauke?

Aplinkoje pasklidus radioaktyviosioms medžiagoms, saugiau būti patalpoje nei lauke. Todėl, kuo greičiau eikite į pastatą, kurio langai ir sienos nėra pažeisti. Uždarykite visus langus ir duris, būkite atokiau nuo sienų. Esant galimybei užsandarinkite duris, langus, vėdinimo angas, dūmtraukius ir kt. Saugokite kvėpavimo takus: nosį ir burną užsidenkite nosine, šaliku ar drabužio, kurį tuo metu dėvite, dalimi – į organizmą pateks mažiau radioaktyviųjų medžiagų. Nelieskite daiktų ar nuolaužų, kurie gali būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis.

Kaip elgtis grįžus namo, jeigu perspėjimą apie radiacinį pavojų išgirdau lauke ir įtariu, kad buvau užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis?

 
 

Grįžę į namus:

  • atsargiai nusivilkite viršutinius drabužius, jų nepurtykite ir nevalykite, stenkitės kuo mažiau liestis prie jų paviršiaus. Sudėkite viršutinius drabužius į plastikinį arba kitokį maišą, jį sandariai užriškite ir padėkite į atokią nuo kitų žmonių ir gyvūnų vietą;
  • jeigu galite naudotis dušu, nusiprauskite  tekančiu kambario temperatūros vandeniu su muilu. Odos stipriai netrinkite, tik gerai nuplaukite raukšles ir linkius. Plaukus plaukite  muilu ar šampūnu, nenaudokite kondicionieriaus. Stenkitės, kad užterštas vanduo nepatektų į akis, burną, nosį ant žaizdų;
  • jeigu negalite naudotis dušu, nusiplaukite rankas, veidą ir kitas kūno dalis, kurios nebuvo uždengtos drabužiais,  tekančiu vandeniu su muilu;
  • jeigu neturite galimybės nusiprausti, sudrėkintu švariu audiniu ar drėgnomis servetėlėmis nusivalykite atviras kūno vietas, kurios nebuvo uždengtos drabužiais, ypač rūpestingai valykite rankas ir veidą. Išsipūskite nosį, nusišluostykite akis ir išsivalykite ausis  drėgna servetėle, švaria drėgna šluoste arba drėgnu rankšluosčiu;
  • persivilkite švariais drabužiais. Saugu dėvėti švarius drabužius, kurie kabėjo spintoje ar buvo laikomi stalčiuje.

Kaip sužinosiu, kad šalyje įvyko nelaimė ir kyla grėsmė žmonių sveikatai ar gyvybei?

Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema ir įvykus nelaimei, kai kyla pavojus gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ir aplinkai yra:

  • įjungiamos sirenos;
  • išsiunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai;
  • per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją ir kitas visuomenės informavimo priemones paskelbiama informacija apie  pavojų;
  • teikiamos rekomendacijos, kaip apsisaugoti.

Išgirdus įspėjamąjį garsinį civilinės saugos signalą „Dėmesio visiems“, reikia nedelsiant įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją, išklausyti skelbiamą informaciją ir rekomendacijas, kaip elgtis.

Vis dar turite klausimų?

Peržiūrėkite kitas interneto svetainės skiltis arba susisiekite su mumis.