- LT72 programėlė
- Nedelsk – parsisiųsk dabar
- Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeris 112
- El. paštas - [email protected]
- tel. 1856
- Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeris 112
Kas yra apsaugomieji veiksmai?
Apsaugomieji veiksmai - veiksmai, taikomi siekiant išvengti apšvitos dozių arba jas sumažinti, kurios, netaikant tokių veiksmų, galėtų būti gaunamos įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai. Žmonių apsaugomieji veiksmai pradedami taikyti prognozuojant, kad įvyks branduolinė ar radiologinė avarija arba jai įvykus, ir baigiami taikyti, kai pavojus gyventojams jau nebegresia.
Taikomi šie apsaugomieji veiksmai: žmonių slėpimasis (rekomenduojama likti uždarose patalpose), evakavimas, skydliaukės blokavimas jodu, radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų žmonių švarinimas (dezaktyvacija) (toliau - švarinimas), laikinas jų perkėlimas, radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų daržovių, pieno, vandens ir kitų produktų vartojimo apribojimas ir kt.
Pirmoji gyventojų apsaugos priemonė yra jų perspėjimas ir informavimas. Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, kurią sudaro:
Kai kyla pavojus gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ir aplinkai:
Išgirdus įspėjamąjį garsinį civilinės saugos signalą „Dėmesio visiems“, reikia nedelsiant įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją, išklausyti skelbiamą informaciją ir rekomendacijas, kaip elgtis. Svarbiausia - išklausius jas, vykdyti pareigūnų nurodymus ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu.
Toliau būtina sekti informaciją per radiją ir televiziją, nes keičiantis situacijai, gali būti rekomenduojama imtis kitų apsaugomųjų veiksmų, kurie padėtų sumažinti pavojų.
Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, pareigūnai naudojasi turima informacija apie avariją, prognozavimo įrankiais ir apsaugomųjų veiksmų taikymo kriterijais, kad galėtų kuo greičiau nustatyti, kokių apsaugomųjų veiksmų reikia imtis, siekiant apsaugoti gyventojus nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Aplinkos apsaugos agentūra, Radiacinės saugos centras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vertins gautą informaciją apie gresiančią ar įvykusią branduolinę ar radiologinę avariją. Bus dažniau atliekami oro taršos radionuklidais tyrimai, pagal radionuklidų išmetimų į aplinką charakteristikas ar jų prognozes bus atliekama radionuklidų pernašos, jų sklaidos šalies teritorijoje prognozė, vykdoma radiacinė žvalgyba. Atsižvelgdamos į stebėsenos rezultatus ir gyventojų apšvitos prognozę, kompetentingosios institucijos priims sprendimą ir parengs rekomendacijas, kokioje teritorijoje ir kokius konkrečius gyventojų apsaugomuosius veiksmus būtina taikyti.
Gyventojų apsaugomieji veiksmai nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“.
Apsaugomieji veiksmai, atsižvelgiant į avarijos sudėtingumą, meteorologines sąlygas, pradedami taikyti vadovaujantis nustatytais apsaugomųjų veiksmų taikymo kriterijais, kompetentingosioms institucijoms rekomendavus.
Radioaktyviosioms medžiagoms patekus į aplinką, nedidelis jų kiekis žmonių sveikatai žymios žalos nepadarytų, tačiau galėtų turėti ekonominių padarinių žemės ūkiui, nes būtų uždrausta vartoti kai kuriuos vietinius maisto produktus, auginamus radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje, apribota medžioklė ar žvejyba.
Aplinkoje pasklidus dideliam radioaktyviųjų medžiagų kiekiui, būtų taikomi šie apsaugomieji veiksmai:
Gali būti ribojamas radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto maisto ir geriamojo vandens vartojimas. Laiku pradėjus taikyti apsaugomuosius veiksmus, žmonėms, gyvenantiems kelių kilometrų atstumu nuo avarijos vietos, negresia gyvybei pavojingos apšvitos dozės.
Kiekvienas atvejis skiriasi, yra kitoks, todėl būtina sekti per radiją ir televiziją pareigūnų skelbiamą informaciją ir rekomendacijas.
Gyventojų evakavimas - dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos (įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai) organizuotas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamąsias patalpas.
Gyventojų evakavimas gali būti išankstinis ir skubus:
Branduolinės ar radiologinės avarijos atveju gyventojų evakavimas organizuojamas, kol dar radioaktyviosios medžiagos nepateko į aplinką, taip pat ankstyvojoje avarijos fazėje (praslinkus radioaktyviajam debesiui), o evakavimas planuojamas tik tų žmonių, kurie gyvena iki 30 km spinduliu nuo atominės elektrinės.
Slėpimasis reiškia, kad gyventojams reikia eiti į sandarų pastatą, kurio sienos ir langai nepažeisti: gyvenamąjį namą, biurą, mokyklą, ar kitą pastatą. Jeigu įvykus avarijai asmuo yra pastate, ten jis ir turėtų likti.
Patalpose būtina nedelsiant:
Radioaktyviosios medžiagos nusėda pastatų išorėje, todėl saugiausia būti kuo giliau pastato viduje ir kuo toliau nuo pastato išorinių sienų ir stogo (rekomenduojama likti pastato centre ar rūsyje). Patalpoje būtina likti tol, kol bus paskelbta kita informacija.
Slėpimasis apsaugo gyventojus nuo išorinės apšvitos, skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, radioaktyviojo debesies, vidinės apšvitos nuo įkvepiamų radioaktyviųjų aerozolių ir radioaktyviųjų medžiagų patekimo ant atvirų kūno vietų, drabužių.
Pareigūnai, atsižvelgdami į susidariusią situaciją, gali rekomenduoti gyventojams ne tik slėptis ar evakuotis, bet ir:
Iš karto pradėti taikyti visus apsaugomuosius veiksmus yra netikslinga. Esant skirtingoms avarinėms situacijoms (įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai), taikomi ir kitokie apsaugomieji veiksmai.
Pavyzdžiui, negalima tuo pačiu metu rekomenduoti žmonėms slėptis uždarose patalpose ir evakuotis arba žmones evakuoti, kai nebūtina. Nepagrįstas evakavimas gali padaryti daugiau žalos žmonių sveikatai, nei duoti naudos.
Atsižvelgiant į avarinės situacijos aplinkybes, meteorologines sąlygas, apsaugomųjų veiksmų taikymo kriterijus, taip pat kompetentingosioms institucijoms rekomendavus, apsaugomieji veiksmai taikomi pasirinktinai arba kompleksiškai.
Gyventojų apsaugos priemonės taikomos remiantis šiais pagrindiniais radiacinės saugos principais:
Pareigūnai sprendimą vykdyti evakavimą priima atsižvelgdami į prognozuojamą avarijos mastą, radioaktyviųjų medžiagų pernašą ore, atliktų matavimų vertinimus, jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio gyventojams riziką, meteorologines sąlygas ir kitus veiksnius. Gyventojai evakuojami, kol dar radioaktyviosios medžiagos nepateko į aplinką arba ankstyvojoje avarijos fazėje (praslinkus radioaktyviajam debesiui). Nepagrįstas evakavimas gali padaryti daugiau žalos žmonių sveikatai, nei duoti naudos.
Per radiją ir televiziją bus pranešta, iš kurių teritorijų ir kada bus vykdomas gyventojų evakavimas į kitas teritorijas, suteikiant jiems laikinas gyvenamąsias patalpas. Patariama elgtis ramiai, nepanikuoti, vykdyti pareigūnų nurodymus.
Prireikus pareigūnai gali atlikti įvairius maisto tvarkymo subjektų patikrinimus, sustabdyti arba uždrausti tam tikrų maisto produktų patekimą į rinką ir atlikti kitus prevencinius veiksmus, siekdami apsaugoti gyventojus nuo radioaktyviųjų medžiagų patekimo su maistu. Pareigūnai gali pateikti įvairių rekomendacijų dėl maisto vartojimo, taip pat ir dėl branduolinės ar radiologinės avarijos metu galimai radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų vaisių, daržovių, kuriuos gyventojai užsiaugino patys savo soduose, vartojimo apribojimo.
Prireikus pareigūnai gali atlikti įvairius geriamojo vandens tiekėjų patikrinimus ir sustabdyti arba uždrausti radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto geriamojo vandens tiekimą gyventojams. Tokiu atveju būtų organizuojamas geriamojo vandens tiekimas gyventojams kitais būdais (pvz., vanduo išpilstomas į butelius).
Įvykus branduolinei avarijai, aplinkoje gali pasklisti radioaktyvusis jodas, kuris kaupiasi skydliaukėje ir ją žaloja. Todėl labai svarbu apsaugoti skydliaukę vartojant stabiliojo jodo preparatus.
Kalio jodido tabletėse yra stabiliojo jodo, kuris prisotina skydliaukę ir neleidžia patekti į ją radioaktyviajam jodui. Tai sumažina skydliaukės ligų ir vėžio išsivystymo riziką. Kalio jodido tabletės neapsaugo nuo išorinės ar vidinės apšvitos, kurią lemia kiti nei radioaktyvusis jodas aplinkoje pasklidę radionuklidai.
Kalio jodido tabletes galima vartoti tik gavus tokį nurodymą ir griežtai laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų.
Avarija yra laikoma pasibaigusia, kai užbaigiamas apsaugomųjų veiksmų taikymas ir neberibojama žmonių ūkinė ir kitokia veikla. Apsaugomųjų veiksmų taikymas gali tęstis savaites, mėnesius, kelerius metus. Tuo laikotarpiu vis dar yra aktualu teikti žmonėms rekomendacijas dėl aplinkos švarinimo (dezaktyvacijos), maisto, geriamojo vandens ir pašarų radioaktyviojo užterštumo ir jų vartojimo apribojimų, žmonių perkėlimo į saugią gyvenimo aplinką ir kt.
Apsaugomieji veiksmai, atsižvelgiant į avarijos sunkumą, meteorologines sąlygas, pradedami taikyti vadovaujantis nustatytais apsaugomųjų veiksmų taikymo kriterijais, kompetentingosioms institucijoms rekomendavus.
Apsaugomųjų veiksmų taikymas turi būti pagrįstas, t. y. apsaugomieji veiksmai ar jų taikymo tęsimas turi duoti daugiau naudos žmogui ar visuomenei, nei atsisakymas juos taikyti.
Daugiau informacijos galima rasti:
Jeigu avarijos metu esate lauke:
Jeigu įtariate, kad buvote užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, grįžę į namus:
Suaugusieji turi padėti visa tai atlikti vaikams.
Sekite pranešimus per radiją ir televiziją ar kompetentingųjų institucijų interneto svetainėse.
Nuo radioaktyviųjų dulkių debesies galima apsisaugoti būnant sandariuose pastatuose.
Nedelsdami uždarykite visus patalpos langus, orlaides, duris, dūmtraukius, ventiliacijos kanalus. Uždarykite židinio sklendes.
Išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo sistemas, kurios naudoja išorės orą. Kambarių ventiliatoriai gali likti įjungti, jeigu jie nenaudoja išorės oro, o didelių pastatų oro kondicionavimo sistemos gali būti naudojamos, jeigu jose nustatytas oro recirkuliacijos režimas.
Eikite į pastato centrą ar rūsį. Radioaktyviosios medžiagos nusėda pastatų išorėje, todėl saugiausia likti kuo giliau pastato viduje ir toliau nuo pastato išorinių sienų ir stogo.
Likite patalpoje, kol bus paskelbta kita informacija. Sekite pranešimus per radiją ir televiziją ar kompetentingųjų institucijų interneto svetainėse.
Jeigu jums būtina išeiti į lauką, užsidėkite vienkartinį respiratorių ar kitą kvėpavimo takų apsaugos priemonę ir apsivilkite polietileno apsiaustą. Taip apsaugosite kvėpavimo takus ir viršutinius drabužius nuo radioaktyviųjų dulkių.
Transporto priemonės mažai apsaugo nuo radioaktyviųjų dulkių debesies ir jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
Jei branduolinės ar radiologinės avarijos metu esate transporto priemonėje:
Jeigu esate tarp žmonių, kurie galimai yra užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis:
Gyventojų evakavimą organizuoja savivaldybės, kurios iš anksto numatytose patalpose ir vietose įkuria gyventojų surinkimo, tarpinio evakavimo ir priėmimo punktus.
Paskelbus gyventojų evakavimą, teikiama ši informacija:
Nusprendusieji evakuotis nuosavomis transporto priemonėmis, tai daryti gali tik nurodytais maršrutais. Šeima turėtų išvykti vienu automobiliu (mažesnė tikimybė pasimesti jos nariams, mažiau transporto priemonių keliuose).
Jeigu neturite galimybių išvykti nuosavu automobiliu, eikite į artimiausią evakavimo punktą, iš kur gyventojai bus evakuojami organizuotai, savivaldybės transporto priemonėmis.
Išvykdami iš namų pasiimkite būtiniausius daiktus:
Sukraukite reikalingus daiktus į lagaminus, kelioninius krepšius, kuprines, prie kiekvieno jų pritvirtinkite kortelę su savo vardu, pavarde.
Svarbu pasirūpinti naminiais gyvūnais. Jei yra galimybė, pasiimkite juos kartu, jei nėra - paruoškite jiems vandens, ėdalo ir palikite juos namuose ar uždarykite tvartuose.
Prieš išvykdami iš namų užsukite vandens ir dujų sklendes, visus elektros prietaisus išjunkite iš elektros lizdų (nepalikite veikti elektros prietaisų miego ar budėjimo režimu), išimkite produktus iš šaldytuvų ir šaldiklių, uždarykite langus, įneškite į namus lauko baldus, vaikų žaislus, uždarykite ir užrakinkite duris.
Su artimaisiais stenkitės susisiekti trumposiomis žinutėmis mobiliuoju telefonu. Taip bus kur kas greičiau, nei skambinti.
Taip, suteikiamas.
Pareigūnų nurodytose vietose gyventojams bus suteiktas prieglobstis ir teikiama būtina pagalba. Evakuoti gyventojai gali būti apgyvendinti iš anksto savivaldybių numatytuose kolektyvinės apsaugos statiniuose ar stovyklose.
Laikinai apgyvendintiems gyventojams bus organizuotai teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos:
Šių ir kitų būtiniausių paslaugų teikimą, gautos humanitarinės pagalbos paskirstymą organizuos savivaldybės (į kurią evakuojami žmonės) gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija.
Suteiktame prieglobstyje žmonės gyvena tol, kol bus priimtas sprendimas, leidžiantis grįžti į nuolatinę gyvenamąją vietą, arba kol naujoje vietoje žmonės bus aprūpinti kitu laikinu gyvenamuoju būstu.
Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai pareigūnai remiasi turima informacija apie avariją, naudojasi prognozavimo įrankiais ir operatyviaisiais apsaugomųjų veiksmų taikymo lygiais, kad greitai nustatytų, kokius apsaugomuosius veiksmus reikia taikyti, siekiant apsaugoti gyventojus nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.
Atsakingosios institucijos, atlikusios oro taršos radionuklidais tyrimus, pagal radionuklidų išmetimų į aplinką charakteristikas ar jų prognozes, atlikusios radionuklidų pernašos, jų sklaidos šalies teritorijoje prognozes, remdamosi radiacinės žvalgybos duomenimis ir atsižvelgusios į stebėsenos rezultatus ir gyventojų apšvitos prognozę, patikslina, kuri teritorija yra ar gali būti užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis, kurioje iš jų būtina taikyti apsaugomuosius veiksmus. Jeigu pareigūnai nerekomenduoja imtis apsaugomųjų veiksmų, vadinasi, jūsų gyvenamoji vieta yra saugi.
Sekite perduodamą informaciją per radiją ir televiziją ar kompetentingųjų institucijų interneto svetainėse, nes pasikeitus situacijai, gali būti rekomenduojama ir jums imtis apsaugomųjų veiksmų.
Gyventojai apsaugos priemonėmis turėtų patys pasirūpinti iš anksto. Tiems, kurie gyvena iki 100 km atstumu nuo atominės elektrinės, rekomenduojama įsigyti vienkartinių respiratorių, marlinių kaukių (arba patiems pasigaminti priemonių iš minkšto popieriaus, marlės ir kt.) ir polietileno apsiaustų, juos laikyti namuose, o prireikus - naudoti.
Atsižvelgiant į naujesnę ir (ar) patikimesnę informaciją apie branduolinę ar radiologinę avariją, kompetentingųjų institucijų rekomenduojami apsaugomieji veiksmai gali keistis. Todėl reikia nuolat sekti pranešimus per radiją ir televiziją ir taikyti naujausius kompetentingųjų institucijų rekomenduojamus apsaugomuosius veiksmus.
NĖŠTUMAS IR KŪDIKIO MAITINIMAS
Jeigu esu nėščia, ar mano kūdikiui gresia pavojus?
Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai susirūpinusios nėščios moterys turi konsultuotis su savo gydytoju, kuris galimą pavojų vaisiui turi vertinti kartu su radiacinės saugos specialistu.
Įtarus, kad vaisius patyrė apšvitą, atliekamas skubus sveikatos patikrinimas ir gautos apšvitos dozės įvertinimas. Nustačius gautą apšvitos dozę, nėščiajai toliau teikiama informacija ir konsultacijos.
Jeigu nustatoma, kad vaisiaus patirta apšvita yra mažesnė nei 100 mSv, laikoma, kad pavojaus vaisiui nėra. Jeigu apšvita yra nuo 100 iki 500 mSv, tikimybė, kad bus pakenkta vaisiui, padidėja.
Motinos, gyvenančios branduolinės ar radiologinės avarijos nepaveiktoje teritorijoje, ir toliau gali maitinanti kūdikius krūtimi be jokių apribojimų.
Motinų, kurios branduolinės ar radiologinės avarijos metu buvo netoli avarijos vietos, patyrė išorinį ar vidinį radioaktyvųjį užterštumą (pavyzdžiui, įkvėpė radioaktyviųjų medžiagų, gavo jų su maistu), pienas gali būti užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis ir netikti kūdikiams maitinti.
Tokiais atvejais kompetentingosios institucijos rekomenduos kurį laiką nemaitinti kūdikio krūtimi, atlikti sveikatos patikrinimą, gautos dozės įvertinimą ir konsultuotis su gydytoju dėl tolesnių veiksmų.
Taip, gali, jei Sveikatos apsaugos ministerija rekomendavo šias tabletes vartoti. Nėščiosioms skiriama tik viena kalio jodido preparato dozė, kuri apsaugo skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio 24 valandas.
Kalio jodido tabletės apsaugo ne tik nėščiosios, bet ir besivystančio vaisiaus skydliaukę.
Taip, gali, jei Sveikatos apsaugos ministerija rekomendavo šias tabletes vartoti. Krūtimi maitinančioms moterims skiriama tik viena kalio jodido preparato dozė. Ji apsaugo skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio 24 valandas.
Su motinos pienu gaunamo stabiliojo jodo nepakanka kūdikio skydliaukei nuo radioaktyviojo jodo poveikio apsaugoti, todėl ir kūdikiams yra skiriama viena kalio jodido preparato dozė.
Vaisius gali patirti neigiamą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, jeigu nėščiosios apšvita viršija nustatytus leistinus lygius.
Įtarus, kad vaisius patyrė apšvitą, atliekamas skubus sveikatos patikrinimas ir gautos apšvitos dozės įvertinimas. Nustačius gautą apšvitos dozę, nėščiajai toliau teikiama informacija ir konsultacijos.
Jeigu nustatoma, kad vaisiaus patirta apšvita yra mažesnė nei 100 mSv, laikoma, kad pavojaus vaisiui nėra. Jeigu gauta apšvita yra nuo 100 iki 500 mSv, tikimybė, kad bus pakenkta vaisiui, padidėja.
Kaip elgtis, jei branduolinės avarijos atveju mano šeimos nariai yra skirtingose vietose? Gal turėčiau vykti į darželį ar mokyklą pasiimti savo vaikų? Ar jiems ten saugu?
Žinoma, geriausia, jei branduolinės avarijos metu esate kartu su savo šeimos nariais. Stenkitės būti kartu, jei bus rekomenduota evakuotis.
Jei įvykus branduolinei avarijai Jūsų vaikai yra darželyje ar mokykloje, o kiti šeimos nariai yra darbovietėse, kitose vietose, bet ne namuose, visi jie, taip pat ir Jūs, turėtumėte likti ten, kur esate, iki kol bus paskelbta, kad yra saugu išeiti iš tų patalpų į lauką. Jei šios rekomendacijos nesilaikytumėte ir vis dėlto nuspręstumėte branduolinės avarijos metu vykti pasiimti savo vaikų ir kitų šeimos narių, tuomet padidintumėte riziką patirti apšvitą dėl aplinkos ore pasklidusių radioaktyviųjų medžiagų. Taip pat didelė tikimybė, kad kelyje iki vaikų darželių, mokyklų, kitų šeimos narių darboviečių užtruksite gerokai ilgiau, nei įprastai užtrunkate dėl susidariusių transporto spūsčių ir galimų eismo įvykių. Todėl rizikuojate praleisti daugiau laiko radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje aplinkoje. Nepamirškite, kad branduolinės avarijos metu saugiausia būti sandariuose pastatuose, kur ribojamas į pastato vidų iš išorės patenkantis oras. Patartina vengti kelionių automobiliu dėl jau minėtų priežasčių.
Jei visi liksime ten, kur esame, t. y. sandariose patalpose, apsisaugosime labiau, nei automobiliais skubėdami pasiimti savo vaikų ar šeimos narių, kuriems taip pat daug saugiau likti patalpose, kuriose jie tuo metu ir yra.
Mokyklos rengia ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kuriuose numatomos galimos ekstremaliosios situacijos mokyklos patalpose, jos teritorijoje ir numatomas atitinkamas reagavimas pagal situacijos pobūdį. Taip užtikrinamas moksleivių saugumas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms.
Įvykus branduolinei avarijai mokytojai užtikrins, kad vaikai liktų sandariose mokyklos patalpose, kol atsakingosios institucijos praneš, kad saugu išeiti į lauką.
Radioaktyviosios medžiagos lengvai sklinda ore, todėl būtina laikytis saugumo priemonių, kad neužterštumėte aplinkinių žmonių. Jei manote, kad ant jūsų drabužių ar atvirų kūno vietų, plaukų galėjo nusėsti radioaktyviųjų dulkių, jas lengvai pašalinsite atlikdami 59 klausime minimus veiksmus. Tik atlikę tokį švarinimą (dezaktyvaciją), nekelsite jokio pavojaus aplinkiniams ir bus visiškai saugu būti netoli vaiko.
Taip, maudyti galima. Jei manote, kad vaikas užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, svarbiausias dalykas - pašalinti šias medžiagas. Vienas iš būdų tai padaryti - maudymas po dušu. Nuvilkite vaiko viršutinius drabužius taip, kad audinio išorėje esančios radioaktyviosios dulkės nepatektų ant vaiko veido (drabužius galite perkirpti ties kaklu). Paskui kruopščiai nuprauskite vaiką tekančiu šiltu vandeniu su muilu. Plaukus plaukite muilu ar šampūnu, nenaudokite kondicionieriaus. Odos stipriai netrinkite, tik gerai ją nuplaukite. Stenkitės, kad užterštas vanduo nepatektų į vaiko akis, burną, nosį, ant žaizdų. Smulkias žaizdeles ir nubrozdinimus, kad radioaktyviosios medžiagos nepatektų į vaiko organizmą, plaukite užklijuotus pleistru. Apvilkite vaiką švariais drabužiais ir apaukite.
Jeigu kiltų įtarimas, kad vanduo gali būti užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, vis tiek galima prausti vaiką. Tai nesukels jokios papildomos rizikos, tačiau saugokite, kad vaikas šito vandens nenurytų.
Po visko nepamirškite gerai nusiplauti rankas, veidą ir kitas kūno dalis, kurios nebuvo pridengtos drabužiais, tekančiu vandeniu su muilu.
Branduolinės avarijos metu įrengiamos specialios švarinimo vietos (dezaktyvacijos punktai) išėjimo iš užterštos teritorijos vietose, tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose ir prireikus - evakuojamų gyventojų priėmimo punktuose. Taigi, jei būsite evakuoti kartu su vaikais ir kitais šeimos nariais ir pateksite į tą patį dezaktyvacijos punktą, galėsite būti greta vieni kitų, kol Jūsų šeimos nariams bus atliekamas švarinimas.
Skydliaukės tyrimas dėl radioaktyviojo jodo nustatymo atliekamas tik esant tikimybei, kad radioaktyvusis jodas pateko į vaiko organizmą.
Rekomendaciją atlikti skydliaukės tyrimą dėl radioaktyviojo jodo nustatymo, įvertinę galimą pavojų, teikia radiacinės saugos specialistai.
Branduolinės avarijos atveju vaikai gali patirti nematomo pavojaus ir nežinomybės baimę. Tai gali sukelti itin stiprų nerimą: „Jei nematau to ir nežinau, kas tai yra, vadinasi, tai gali būti labai pavojinga“. Be to, jie taip pat gali patirti ir stiprią baimę išnykti, mirti ar netekti tėvų, kitų artimųjų.
Kaip gali padėti tėvai? Šeimos nariai ar kiti vaikams reikšmingi artimieji turėtų pabandyti švelniai išsiaiškinti, ką vaikai galvoja apie branduolinę avariją, ką dėl to jaučia, kokius jausmus išgyvena, ir pabandyti jiems padėti.
Kalbėdami su vaiku:
Saugokite vaiką nuo neigiamos informacijos apie avariją: atkreipkite dėmesį ir į tai, kokia informacija apie branduolinę avariją vaikus pasiekia iš žiniasklaidos ir kritiškai įvertinkite, ar ji vaikams iš tiesų yra reikalinga, padeda išlaikyti ramybę ir emocinę pusiausvyrą. Rekomenduojama vaikus saugoti nuo neigiamos viešosios informacijos, nes moksliniai tyrimai atskleidžia, kad ji gali padidinti vaikų baimes ir nerimastingumą, sukelti miego ir kitų problemų, be to, dėl nuolat žiniasklaidoje kartojamos tos pačios informacijos apie avariją mažesni vaikai gali pradėti manyti, kad nelaimė vėl pasikartojo. Jei vaikas savarankiškai naudojasi internetu, tėvai turėtų pasidomėti, kokiuose interneto puslapiuose lankosi jų vaikas, kokia informacija domisi ir kritiškai įvertinti jos poveikį vaikui. Vaikų ramybę ir emocinę pusiausvyrą padeda išlaikyti įprastas gyvenimo ritmas: svarbu sudaryti vaikams galimybes žaisti, atsipalaiduoti, užsiimti mėgstamomis veiklomis, laikytis įprasto dienos režimo ir elgesio taisyklių, vaikus reikia dažnai priglausti ir apkabinti.
Vaikams jonizuojančiosios spinduliuotės daroma žala sveikatai yra didesnė nei suaugusiesiems, nes augančio vaiko ląstelės yra jautresnės jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui, taip pat įtaką daro tankesnis kvėpavimas ir kt.
Radiacinės saugos specialistai branduolinės ar radiologinės avarijos atveju nuolat vertina jonizuojančiosios spinduliuotės galimą poveikį vaikams ir teikia rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo.
Polinkis susirgti vėžiu gali būti paveldimas, taip pat nulemtas įvairių aplinkos veiksnių.
Jonizuojančioji spinduliuotė yra vienas iš veiksnių, galinčių lemti vėžinių susirgimų atsiradimą.
Jonizuojančioji spinduliuotė veikia kūno ląsteles - jos yra pažeidžiamos arba žūva. Pažeistų ląstelių dalijimasis gali sutrikti ir pradėti vystytis vėžiniai susirgimai. Tokia tikimybė yra nedidelė, nes žmogaus organizmas turi apsaugos mechanizmų, skirtų pažeistoms ląstelėms neutralizuoti. Vėžiniai susirgimai gali atsirasti ir esant mažoms apšvitos dozėms, tačiau apšvitos dozei didėjant, didėja ir tikimybė susirgti vėžiu.
Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus, pirmiausia vaikai turi vartoti kalio jodido tabletes, nes jie ypač jautrūs radioaktyviojo jodo poveikiui.
Būtina atkreipti dėmesį į Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas rekomendacijas dėl kalio jodido preparato dozavimo.
Man atliekamas švarinimas tarpiniame gyventojų evakavimo punkte arba kitame kontrolės punkte. Ar turėčiau nusiimti akinius, ar reikia išimti kontaktinius lęšius?
Akinius galite nešioti toliau, tačiau juos reikėtų nuplauti tekančiu vandeniu ir muilu. Jei yra būtina, galite ir toliau nešioti kontaktinius lęšius, kol galėsite juos pakeisti naujais.
Atliekant švarinimą protezą nusiimti nebūtina. Daugelį protezų galima sušlapinti, todėl švarinimas gali būti atliekamas tiek jį dėvint, tiek nusiėmus. Jei asmuo švarinamas nuėmus galūnės protezą, prieš uždedamas jis turi būti kruopščiai išvalytas.
Jei yra žinoma, ar tikėtina, kad jūsų gyvūnas buvo užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, jam turi būti atliktas švarinimas.
Dauguma gyvūnų švarinami paprasčiausiai maudant. Gyvūną nuprauskite tekančiu kambario temperatūros vandeniu su muilu arba nuvalykite sudrėkintu švariu audiniu. Jautrioms vietoms valyti - aplink akis, nosį, burną ir ausis - gali būti naudojami drėgni rankšluosčiai ar šluostės. Kai kuriais atvejais, kad šunys nelaktų užteršto vandens, gali būti uždedamas antsnukis.
Jeigu turite galimybę, dėvėkite gumines pirštines ir vienkartinį respiratorių ar medicininę veido kaukę. Nuprausę gyvūną, nusiplaukite rankas, veidą ir kitas kūno dalis, kurios nebuvo pridengtos drabužiais, tekančiu vandeniu su muilu.
Radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje gyvenantis asmuo, pritrūkęs gyvybę palaikančių vaistų (pvz., insulinas ir kt., be kurių jo gyvybei grėstų pavojus), pagalbos gali kreiptis:
Įsidėmėkite: į lauką eikite dėvėdami vienkartinį respiratorių ar kitą kvėpavimo takų apsaugos priemonę ir vilkėdami polietileno apsiaustą. Taip apsaugosite kvėpavimo takus ir viršutinius drabužius nuo radioaktyviųjų dulkių. Grįžę į namus nepamirškite atlikti savarankiško švarinimo.
Jei įtariate, kad avarijos metu buvote radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje ir patyrėte apšvitą, apie tai įspėkite savo gydytoją, kuris nuspręs dėl tolesnio radioterapijos taikymo. Paprastai tokiais atvejais gydymas nenutraukiamas.
Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai gyventojams buvo liepta likti namuose ir atlikti švarinimą savarankiškai, tačiau ką reikėtų daryti su augintinais? Kaip atlikti švarinimą augintiniui?
Jei jums nurodyta likti pastate, naminius gyvūnus taip pat laikykite namuose. Jei avarijos metu jūsų augintinis buvo lauke, gyvūną reikia parvesti namo ir atlikti jo švarinimą. Užsimaukite vandeniui nelaidžias pirštines, užsidėkite veido kaukę (arba pridenkite burną medžiagos skiaute. Taip pat reikėtų laikyti uždengtas visas savo ir augintinio žaizdas ir įdrėskimus, kad ant atvirų žaizdų nepatektų radioaktyviosios medžiagos. Toliau reikėtų atsargiai nuprausti gyvūną šampūnu ar muilu ir vandeniu. Jautrioms vietoms valyti - aplink akis, nosį, burną ir ausis gali būti naudojami drėgni rankšluosčiai ar šluostės. Gerai juos išskalaukite. Nepamirškite patys nusiprausti, ypač kruopščiai nusiplaukite rankas ir veidą.
Saugu vartoti centralizuotai tiekiamą vandenį, jeigu kompetentingosios institucijos nenurodė kitaip, taip pat vandenį iš butelių ar kitų talpyklų. Įsidėmėtina, kad prieš atidarant bet kokią pakuotę, rekomenduojama ją nušluostyti šluoste ar popieriniu rankšluosčiu (panaudotos šluostės ir popieriniai rankšluosčiai turėtų būti dedami į plastikinį maišelį). Būtina išvalyti dubenėlį prieš pilant į jį vandenį.
Uždaroje pakuotėje esantis gyvūnų ėdalas yra saugus. Kaip ir kitais atvejais, prieš atidarant bet kokią pakuotę, rekomenduojama ją nušluostyti šluoste ar popieriniu rankšluosčiu (panaudotos šluostės ir popieriniai rankšluosčiai turėtų būti dedami į plastikinį maišelį). Prieš dedant ėdalą būtina išvalyti dubenėlį.
Jei įmanoma, likite viduje. Jei jūsų gyvūnas turi būti išvestas į lauką, ten stenkitės būti kuo trumpiau, o grįžę į namus pakartokite augintinio švarinimo procedūrą.
Atminkite, kad ir jūs turite apsisaugoti nuo radioaktyviojo užterštumo. Tad į lauką eikite užsidėję vienkartinį respiratorių ar kitą kvėpavimo takų apsaugos priemonę ir apsivilkę polietileno apsiaustą. Taip apsaugosite kvėpavimo takus ir viršutinius drabužius nuo radioaktyviųjų dulkių. Grįžę į namus nepamirškite atlikti savarankiško švarinimo.
EKSPLOATUOJAMI OBJEKTAI
Bendrieji reikalavimai (mokymai / instruktavimas)
Kas atsakingas už prekybos centro (didelio, turinčio laisvas bendras erdves, kino teatrus, žaidimo kambarius ir t.t) nuomininkų, darbuotojų gaisrinės saugos instruktavimą, mokymus, praktinius mokymus?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo bei Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių nuostatomis:
- priešgaisrinių sistemų (signalizacijų, gesinimo įrenginių ir kt.) priežiūrą ir veikimą;
- žmonių evakuacijos planų parengimą ir atnaujinimą;
- bendras evakuacijos pratybas visam pastatui.“
PAGD nuomone, atsižvelgiant į šiuo metu galiojanti teisinį reglamentavimą, įmonės vadovas neprivalo dalyvauti darbuotojų gaisrinės saugos mokymuose ir atestavime pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 112 patvirtintą Minimalių reikalavimų valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programą (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.214207/asr).
Visi instruktažai registruojami įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo nustatyta tvarka (įvardijant instruktažą išklausiusį asmenį, instruktažo tipą, instruktavimo datą).
Kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurioje yra du ir daugiau darbuotojų, turi būti parengtos gaisrinės saugos instrukcijos (Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 1 priedas, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C7BB0BCD6F81/kLTyreCUkz).
Įmonių, įstaigų, organizacijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų gaisrinės saugos mokymą ir atestavimą (žinių tikrinimą) ne rečiau kaip kartą per trejus metus privalo organizuoti įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai pagal Minimalius reikalavimus valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 112 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.214207/asr).
Įvadinis (bendras) instruktažas turi būti organizuojamas visiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, pradedantiems eiti pareigas ar dirbti, o periodinis instruktažas darbo vietoje – ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.
Kokiu atstumu nuo pastato galima statyti šiukšlių konteinerius?
Daugiabučių gyvenamųjų namų, garažų, sodų bendrijų teritorijose šiukšlių ir atliekų konteinerius leidžiama statyti ne arčiau kaip 2 m nuo pastatų.
Kokie gaisrinės saugos reikalavimai taikomi evakuaciniams išėjimams?
„Evakuacijos keliai, išėjimai, avariniai išėjimai turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu. Siekiant nestabdyti žmonių evakavimo, draudžiama rakinti aukštų holų, bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių, avarinių išėjimų duris, liukus, išskyrus:
Informuojame, kad suveikus gaisrinei signalizacijai ir pasišalinus iš patalpų (kabineto) durys turėtų būti uždaromos bet nerakinamos (jei dėl tam tikrų įmonės specifinių reikalavimų nėra numatyta kitaip). Tai daroma tam, kad atvykę ugniagesiai apeidami pastate esamas patalpas galėtų be kliūčių užeiti ir įsitikinti, kad visi žmonės saugiai išėjo iš pastato.
Koridoriuose, laiptinėse ir ant virš evakuacijos keliuose esančių durų turi būti evakuacijos kryptį nurodantys ženklai, kurių bent vienas turi būti gerai matomas iš bet kurio evakuacijos kelio taško.
Turime mieste autodetalių ir ūkinių prekių parduotuvę, kokių reiktų leidimų ar dokumentų jei norėtume pradėti prekiauti pirotechnikos gaminiais (petardomis)?
Informuojame, kad prekyba pirotechnikos gaminiais (petardomis) reglamentuoja ir licencijas veiklai vykdyti išduoda policijos departamentas. Tačiau norint gauti licencija reikalinga iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritorinio struktūrinio padalinio pažyma apie patalpų atitikimą gaisrinės saugos reikalavimams (Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės nuoroda į teisės aktą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C7BB0BCD6F81/kLTyreCUkz ).
Specializuotose parduotuvėse įrengtuose sandėliuose laikomų pirotechnikos priemonių bendras pirotechninio mišinio kiekis neturi viršyti 60 kg.
Kokiu atstumu nuo pastatų leidžiama kūrenti laužus?
Laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti.
Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
Patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija.
Kas kiek laiko reikia valyti suodžius iš dūmtraukio?
Iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią išvalyti suodžius ir eksploatavimo metu juos valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
Įmonėse, įstaigose ir organizacijose, gaminančiose maistą, atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas ir (ar) reikalavimus ir įmonės vadovo patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, iš vėdinimo sistemų turi būti valomi jose susikaupę riebalai ir kitos nuosėdos. Valymo rezultatai turi būti įforminami raštu.
Kokiu periodiškumu atliekama statinio aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninė priežiūra?
Statinio aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninė priežiūra ir bandymai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, vadovaujantis gamintojo pateikta technine informacija.
Gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Patalpose įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys.
Kaip laikyti degių dujų balionus?
Dujų balionai turi būti laikomi pagal toms dujoms taikomuose saugos duomenų lapuose nustatytus reikalavimus. Laikomi degių dujų balionai neturi būti veikiami tiesioginių saulės spindulių. Draudžiama laikyti degių dujų balionus tam tikslui nepritaikytuose sandėliuose. Dujų balionai nuo šildymo prietaisų ir įrenginių turi būti laikomi ne mažesniu kaip 1 m atstumu.
Individualiame garaže galima laikyti ne daugiau kaip 40 litrų automobilių kuro ir ne daugiau kaip 10 litrų tepalų. Tokį automobilių kuro ir tepalų kiekį leidžiama laikyti sandariai uždarytoje tam skirtoje taroje.
Koks atstumas tarp gyvenamų namų nuo kaimyno gali būti mažiausias, jei namai mūriniai? Ar galima jį kažkaip sumažinti minimaliai be kaimyno leidimo?
Mūriniai pastatai, kuriems statyti panaudoti konstrukciniai elementai atitinka mūriniams pastatams keliamus atsparumo ugniai reikalavimus, projektavimo metu yra priskirtini I atsparumo ugniai laipsniui. Taisyklių „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.61BD22D4FB5B/asr), patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau – Taisyklės), XIII skyriaus „Gaisro plitimo į gretimus pastatus ribojimas“ 6 lentelėje yra nustatyti minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, atsižvelgiant į jų atsparumo ugniai laipsnį. Taisyklių 6 lentelėje nurodyti minimalūs priešgaisriniai atstumai gali būti sumažinti Taisyklių atskiruose punktuose (papunkčiuose) nurodytais atvejais: a) Kai dėl neišlaikyto minimalaus priešgaisrinio atstumo tarp pastatų (žr. 6 lentelę) yra projektuojama atskirai ant savo pamato stovinti priešgaisrinė siena (ekranas, ugniasienė) arba tokia ugniasienė gali būti projektuojama kaip pastato siena. Priešgaisrinė siena (ekranas, ugniasienė) turi atskirti gretimus pastatus ir savo konstrukcijos ypatumais užtikrinti, kad kilus gaisrui vienoje priešgaisrinės užtvaros pusėje, gaisras neišplis į už jos esantį gretimą pastatą (žr. Taisyklių 94 p.). Reikalavimai priešgaisrinėms sienoms (ekranams, ugniasienėms) pateikti Taisyklių 95 punkte (7 lentelėje). b) Kai dėl neišlaikyto minimalaus priešgaisrinio atstumo tarp pastatų (žr. 6 lentelę) jie sujungiami į gaisrinių skyrių (žr. Taisyklių 93.1, 93.3 papunkčiai). c) Priešgaisrinį atstumą tarp pastatų, kurių priešpriešinėse lauko sienose nėra langų arba besiribojančiuose pastatuose yra stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, arba besiribojančių pastatų gaisro apkrova neviršija 200 MJ/kv. m, arba gaisrinių žarnų ilgis nuo artimiausio vandens šaltinio (gaisrinio hidranto, vandens rezervuaro ar pan.) iki tolimiausio gaisro židinio pastate neviršija 100 m, leidžiama sumažinti 20 proc. (žr. Taisyklių 93.4 papunktis). Žinotina, kad jungiant gretimų sklypų pastatus į gaisrinį skyrių (t. y. tuomet, kai nėra išlaikomi minimalūs priešgaisriniai atstumai, nustatyti Taisyklių 6 lentelėje), vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ad75ac40a7dd11e69ad4c8713b612d0f/asr) 7.4 papunkčio ir 7.4.3 papunkčio nuostatomis, statytojas, be kitų dokumentų, projektuotojui turi pateikti kaimyniniuose žemės sklypuose esančių pastatų naudotojų rašytinį sutikimą sujungti projektuojamą pastatą ir kaimynui (kaimynams) priklausantį (priklausančius) pastatą (pastatus) į vieną gaisrinį skyrių.
Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp vienbučio gyvenamojo namo sklype iki tame pačiame sklype norimų statyti namo priklausinių (garažo, ūkinio pastato ir pan.) nėra normuojami. Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 93.2 papunktyje yra nustatyta, kad priešgaisriniai atstumai tarp vienbučių, dvibučių, mėgėjų sodų paskirties pastatų viename sklype nenormuojami.
Kai tarp pastatų nėra išlaikomi minimalūs priešgaisriniai atstumai ir dėl to norima jungti gretimų sklypų pastatus į gaisrinį skyrių (kaip tai numatyta Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 93.1, 93.3 papunkčiuose), vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4 punkto ir jo 7.4.3 papunkčio nuostatomis, statytojas, be kitų dokumentų, projektuotojui turi pateikti kaimyniniuose žemės sklypuose esančių pastatų naudotojų rašytinį sutikimą sujungti projektuojamą pastatą ir kaimynui (kaimynams) priklausantį (priklausančius) pastatą (pastatus) į vieną gaisrinį skyrių.
Ar dažams, naudojamiems patalpų atitvarų vidaus apdailai, keliami degumo reikalavimai?
Dažai priskiriami dekoratyviniams, estetiniams statybos produktams, kurie nedaro įtakos ar daro mažą įtaką statinio esminiams reikalavimams. Todėl manome, kad dažams neturėtų būti taikomi Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 79 punkto 5 lentelės reikalavimai.
Tapetai nėra priskiriami dekoratyviniams, estetiniams statybos produktams, kurie nedaro įtakos ar daro mažą įtaką statinio esminiams reikalavimams. Tapetai gali būti įvairių sudėčių (popieriniai, viniliniai, plastikiniai, kamštiniai, tekstiliniai ir t.t.), skirtingų storių, bei tankumo. Dėl tapetų gamybai naudojamų skirtingų degių medžiagų, kyla pavojus ugnies plitimui ir dūmų susidarymui, dūmai yra pagrindinė žmonių žūčių priežastis. Todėl manome, kad tapetams turėtų būti taikomi Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 79 punkto 5 lentelės reikalavimai. Taip pat turi būti pateikiami atitikties dokumentai (eksploatacinių savybių deklaracija), kurie parengti remiantis klasifikavimo ataskaita ar sertifikatu (priklausomai nuo nurodomų charakteristikų).
Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64, kurios taikomos projektuojant, rekonstruojant ir remontuojant gyvenamuosius pastatus ir patalpas, keičiant gyvenamųjų pastatų ar patalpų naudojimo paskirtį, 11 punkte nurodyta, kad gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos pirtys (saunos), automobilių saugyklos, katilinės, gamybos, pramonės, sandėliavimo bei kitos patalpos, nepriskirtinos gyvenamosioms patalpoms (pvz., pagalbinės, techninės ir kt. patalpos), kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m, nuo kitų patalpų turi būti atskirtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis. Šio punkto nuostatos netaikomos III atsparumo ugniai laipsnio pastatams. Priešgaisrinėse užtvarose angų užpildų atsparumas ugniai parenkamas pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau – Taisyklės), 3 lentelę. Taigi bendruoju atveju, priešgaisrinėje 45 minučių atsparumo ugniai sienoje (pertvaroje) turi būti įrengiamos priešgaisrinės durys, tenkinančios EW30-C5 reikalavimus (žr. Taisyklių 59 p. 3 lentelę). Gyvenamuosiuose III atsparumo ugniai laipsnio pastatuose (jų konstrukciniams elementams atsparumo ugniai ir degumo reikalavimai nėra keliami) nėra privaloma atskirti katilinę nuo gretimų patalpų priešgaisrinėmis užtvaromis ir priešgaisrinėmis durimis.
Ar parenkant evakuacinius sprendinius turėtų būti vertinamas bendras plotas dviejų antresolių, kurios pagal teisės aktus įrengtos viena šalia kitos, tarp savęs ir nuo gretimų patalpų atskirtos atitinkamo ugniai atsparumo laipsnio priešgaisrinėmis atitvaromis su angų užpildais nurodytais Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimu 3 lentelėje?
Gaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai nedetalizuoja atviros aikštelės ar antresolės ploto atsižvelgiant į jų išsidėstymą, t. y. jeigu atviros aikštelės ar antresolės įrengtos šalia viena kitos. Tačiau atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau – Taisyklės) , 3 lentelės 1 pastabą, kai atviros aikštelės ar antresolės plotas sudaro daugiau kaip 40 proc. aukšto ploto arba 1000 kv. m ploto, evakavimo(si) keliai projektuojami kaip statinio aukštui pagal minėtų Taisyklių 1 ir 2 lenteles.
Vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 125 punkto nuostata, evakavimo(si) keliuose, kuriuose įrengiami turėklai, plotis nustatomas atsižvelgiant į turėklo įrengimo nuo sienos atstumą. Evakuacijos kelio plotis vertinamas per visą laiptatakio plotį, kai turėklai įrengti 0,15 m ar mažesniu atstumu nuo sienos. Turėklams įrengtiems didesniu kaip 0,15 m atstumu nuo sienos evakuacijos kelio plotis vertinamas tarp turėklų labiausiai atsikišusių dalių, neatsižvelgiant kokiame aukštyje yra dvigubo turėklo porankiai.
Gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra pateiktos sąvokos sieninė spinta apibrėžimo. Kaip žinotina, žmonių saugumas judant keliu iki evakuacinių išėjimų ir tarp jų (evakavimo(-si) kelias) užtikrinamas planinėmis, ergonominėmis, konstrukcinėmis, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis. Evakavimo (-si) kelių koridoriuose įrengtos sieninės spintos dažnu atveju naudojamos sandėliavimui, ko pasekoje kilus gaisrui dėl gaisro apkrovos bei uždūminamo evakavimo (-si) kelio apsunkinamas arba visai negalimas saugus žmonių judėjimas link evakuacinių išėjimų. Todėl vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 116 punktu evakavimo (-si) kelių koridoriuose neleidžiama įrengti (naudojant statybos produktus) jokių sieninių spintų, išskyrus spintas inžinerinėms sistemoms ir gaisriniams čiaupams. Pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (toliau – Taisyklės) , nuostatas, evakuacijos keliai, išėjimai, avariniai išėjimai turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu. Todėl atsižvelgiant į tai, evakavimo (-si) kelių koridoriuose bendruoju atveju statomi baldai gali būti tik tuo atveju jeigu nesumažinamas reikalaujamas minimalus norminis evakuacijos kelio plotis ir jei kitaip nenumato Taisyklių nuostatos.
Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau – Taisyklės), 115 punkte yra nurodyta, kad varčia yra evakuacinių išėjimo durų atidaroma dalis. Taisyklių 115, 117 punktuose reglamentuotas durų varčios plotis, o tai yra varstomos durų dalies plotis. Paaiškiname, kad durų varčios plotis tai nėra praėjimo plotis „šviesoje“ arba, kaip kitai įvardijama „švaroje“.
Ar galima saulės elektrines montuoti ant Broof degumo klasės stogo?
Ant pastato įrengiamoms saulės šviesos energijos elektrinėms, statinių gaisrinės saugos projektavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose atskiri reikalavimai nedetalizuojami. Šiuo atveju privalu atsižvelgti į saulės šviesos energijos elektrinėms nustatytus gamintojo reikalavimus.
Gaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai nenustato atskirų gaisrinės saugos reikalavimų saulės elektrinių elektros kaupiklių įrengimui, tačiau projektavimui ir įrengimui nustatyti gaisrinės saugos reikalavimai, įvertinant patalpos kategoriją pagal pavojų sprogimui ir gaisrui kilti, pateikiami Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose, Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklėse. Atkreipiame dėmesį, kad Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklių V skyriuje „Akumuliatorių įrenginiai“, nurodomi ir gaisrinės saugos reikalavimai akumuliatorių baterijų patalpoms įrengti.
Nors statinių gaisrinės saugos projektavimą reglamentuojantys teisės aktai, kurie nurodomi Statybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje konkrečių gaisrinės saugos reikalavimų saulės šviesos energijos elektrinių įrengimui nenustato, tačiau statinio projektuotojui privalu užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus nesumažinant projektuojamam statiniui keliamų degumo ir atsparumo ugniai reikalavimų.
Ar projektuojant visuomeninės paskirties pastatus Broof (t1) degumo klasės reikalavimai keliami stogui ar ir užpildams (pvz. stoglangiams)? (pagrindas - GSPR priedas 4)
Gaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai nenustato prievolės, projektuojant Broof (t1) degumo klasės reikalavimus atitinkantį visuomeninės paskirties pastato stogą kelti Broof (t1) degumo reikalavimus atskiriems stogo užpildams (pvz. stoglangiais), kurie neturi įtakos gaisro plitimui stogo paviršiumi.
Informuojame, kad Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 54, 59, 69, 77 punktuose yra nustatyti reikalavimai, kaip sandarinti priešgaisrines užtvaras, kai jas kerta skirtingos inžinerinės komunikacijos.
Kur rasti informaciją apie gaisrinius hidrantus Vilniaus mieste ar kituose Lietuvos miestuose?
Dėl aktualios informacijos suteikimo apie gaisrinius hidrantus ir jų būklę Vilniaus mieste reikėtų kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“. Informaciją apie kituose Lietuvos miestuose (kitose gyvenamosiose teritorijose) esančius gaisrinius hidrantus ir jų būklę turėtų suteikti inžinerinių tinklų savininkai, valdytojai ar naudotojai, o tai bendruoju atveju yra vandens tiekimo įmonės, atsakingos už inžinerinius tinklus konkrečioje teritorijoje. Kai kurios jų (pvz., UAB „Palangos vandenys“, UAB „Šilutės vandenys“) viešai skelbia aptarnaujamoje teritorijoje esančių gaisrinių hidrantų išdėstymo žemėlapius.
Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau – Taisyklės), 155 ir 157 punktų nuostatos nustato: „155. Pakilti ant pastatų stogų, kurių aukštis nuo žemės paviršiaus altitudės iki karnizo arba lauko sienos viršaus (parapeto) didesnis kaip 10 m, tačiau neviršija 20 m, ir kur stogų aukščių skirtumas nuo 1 iki 20 m, turi būti naudojamos stacionariosios vertikalios kopėčios. Pakilti ant aukštesnių nei 20 m pastatų stogų ir ten, kur stogų aukščių skirtumai didesni kaip 20 m, naudojami 3 tipo laiptai su nuolydžiu (ne didesniu kaip 6:1). Minėtos kopėčios ir laiptai turi būti įrengiami iš ne žemesnės kaip A2–s3, d2 degumo klasės statybos produktų ir montuojami ne arčiau kaip 1 m nuo langų.“ „157. Gaisrui gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti turi būti naudojami ne mažesnio kaip 1 m pločio 3 tipo laiptai su nuolydžiu (ne didesniu kaip 6:1) arba ne mažesnio kaip 0,7 m pločio vertikalios kopėčios.“. Taisyklių nuostatos detaliai nereglamentuoja stacionarių vertikalių kopėčių kai kurių detalių (mazgų) atskirų matmenų. Taisyklių 157 punkte nurodytas ne mažesnio kaip 0,7 m pločio vertikalių kopėčių plotis, turėtų būti matuojamas pagal gaminio bendrą plotį (kopėčių išorinį plotį).
Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau – Taisyklės), 158 punkto nuostatos nustato išlygą, kuri leidžia įrengti vidinius išeiti ant stogo arba į pastogę kelius iš laiptinės pro ne mažesnius kaip 0,6×0,8 m liukus stacionariosiomis kopėčiomis iš ne žemesnės kaip A2-s3, d2 degumo klasės statybos produktų, o minėtų taisyklių 157 punkte, nurodytas gaisrui gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti kopėčių plotis, kuris turi būti ne mažesnis kaip 0,7 m. Atsižvelgiant į tai kas dėstyta, Taisyklių 157 punktas taikytinas tiek išoriniams išeiti ant stogo keliams tiek vidiniams išeiti ant stogo keliams, kurie numatyti gaisrui gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti.
Kai kurie gyventojai pranešimus apie tai, kad į šalį įskrido bepilotis orlaivis gavo vėliau nei kiti, kai kurie išvis jų negavo. Kas tai galėjo lemti?
Negavus pranešimo, pirmiausia rekomenduojame pasitikrinti telefono nustatymus, ar įjungta korinio transliavimo funkcija, ar telefonas apskritai ją turi. Interneto puslapyje www.LT72.lt teikiamos rekomendacijos dėl nustatymų. Dėl korinio transliavimo paslaugos nustatymo taip pat galima pasitarti mobiliojo ryšio paslaugas teikiančio operatoriaus salonuose. Tam tikras pranešimų siuntimo vėlavimas yra galimas dėl technologinių procesų aktyvuojant sistemą.
Gavę informacijos apie galimus sutrikimus, ją visada tikriname, o sutrikimus šaliname bendradarbiaudami su sistemos gamintojo atstovais ir mobiliojo ryšio operatoriais.
Atsakinga institucija, nustačiusi įvykį, kurio metu gali kilti grėsmė ar susidaryti ekstremalioji situacija, inicijuoja gyventojų perspėjimą ir pranešimo siuntimą derina su Nacionaliniu krizių valdymo centru, kuris priima sprendimą. Esant sprendimui siųsti pranešimą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM jį išsiunčia.
Sistema tobulinama, sistemos naujinimo darbai yra suplanuoti ir vykdomi.
Perspėjimo pranešimai yra siunčiami 3 kalbomis (lietuvių, anglų, rusų), tačiau tam reikia teisingai nusistatyti kanalą savo telefone. Kaip tai padaryti galite rasti paspaudę šias nuorodas: https://lt72.lt/telefono-nustatymai-aktyvinti-perspejimo-funkcija-telefonuose-kad-gautumete-perspejimo-pranesimus/
padėti gali ir kolegos lietuviai ar vertimo programos, jei nepavyktų nusistatyti kanalo telefone, kad pranešimas pasiektų Jus kita kalba.
Technologinį užvėlinimą sąlygoja dideli operatorių tinklų celių kiekiai, kuriuos esama pranešimų siuntimo įranga turi apdoroti ir ištransliuoti pranešimą.
Šiuo metu operatoriai atsisako 3G tinklų, tačiau bus siekiama užtikrinti paslaugos veikimą visų operatorių 2G tinkluose bent iki 2028 metų. Žiūrint į ateitį ir siekiant naudotis korinio transliavimo perspėjimo paslauga siūloma įsigyjant naują mobiliojo ryšio telefoną įsitikinti, kad jis gali veikti bent 4G tinkluose ir palaiko korinio transliavimo funkciją. Gyventojai tokių telefonų gali įsigyti mobiliojo ryšio operatorių salonuose, taip pat ir nebrangių mygtukinių telefonų tiems gyventojams, kurie jų nenori atsisakyti.
· Rūsys turi turėti tvirtas sienas ir betoninį perdengimą. Geriausia, kai namo rūsyje yra įrengtas ir antrasis išėjimas.
· Taip pat reikėtų pasirūpinti ventiliacijos anga. Jeigu rūsys su langais, pripilkite į maišus smėlio, galėsite juos jais uždengti.
· Pasirūpinkite, kurioje vietoje įrengsite tualetą. Jei tokios galimybės nėra, tai gali būti ir kibiras su dangčiu.
· Rūsyje grindis patariama iškloti medinėmis lentomis ar medžio drožlių plokštėmis.
· Palei sieną reikėtų sukalti tvirtas ir plačias lentynas. Jos tiks ir daiktams, ir miegui.
· Rūsyje laikykite reikalingas maisto ir vandens atsargas. Patartina turėti didelės talpos 40–50 litrų vandens statinę.
· Pravers nedidelė elektrinė ir dujinė viryklės.
· Rūsyje galima pastatyti ir metalinę krosnelę, kurios dūmtraukis turėtų būti išvestas į lauką.
Artimiausius kolektyvinės apsaugos statinius savo gyvenamojoje vietoje galite rasti mūsų internetinėje svetainėje esančiame žemėlapyje. Taip pat aktualiausia informacija apie kolektyvinės apsaugos statinius pateikiama savivaldybių internetinėse svetainėse ir jų ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose.
Artimiausias priedangas savo gyvenamojoje vietoje galite rasti mūsų internetinėje svetainėje esančiame žemėlapyje. Taip pat aktualiausia informacija apie priedangas pateikiama savivaldybių internetinėse svetainėse ir jų ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose.
Kilus priešo užpuolimo iš oro pavojui ar kitoms karinėms grėsmėms:
Sprogimo vietoje (arba po sprogimo):
Jeigu jūsų mieste ar gyvenvietėje pasirodė priešiški kariai:
Kai šalia aidi šūviai ar vyksta susišaudymas:
Civilinė sauga nepaprastosios padėties metu užtikrinama taip pat, kaip ir ekstremaliosios situacijos atveju. Skirtumas tik toks, kad nepaprastajai padėčiai suvaldyti valstybė yra numačiusi daugiau teisinių mechanizmų.
Gyventojų apsauga tokiu atveju organizuojama remiantis tais pačiais principais: gyventojai informuojami apie tai, kas įvyko ir kaip elgtis, esant reikalui evakuojami arba laikinai apsaugomi kolektyvinės apsaugos statiniuose, jiems teikiama medicinos, socialinė, psichologinė pagalba ir kitos būtiniausios paslaugos. Organizuojamas gyventojų aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, švariais drabužiais ir panašiai.
Atspirties taškas – paklausti vaiko, ką jis žino ir kaip jaučiasi. Beje, vaikas gali nerimauti ir tylėdamas.
Užtikrinkite, kad tai, ką jis jaučia, yra natūralu. Išklausykite ir nuraminkite jį.
Nuolatinis nerimą keliančių vaizdų ir kalbų srautas gali vaikui sukelti jausmą, kad jį supa vien pavojai. Jaunesni vaikai gali neatskirti vaizdų ekrane nuo savo asmeninės tikrovės ir gali manyti, kad jiems gresia tiesioginis pavojus, net jeigu grėsminga situacija toli.
Normalu, jei jaučiatės liūdnas ar susirūpinęs dėl to, kas vyksta. Tačiau atminkite, kad vaikai emocinius signalus perima iš suaugusiųjų, todėl stenkitės nesidalyti su savo vaiku baimėmis. Kalbėkite ramiai ir atkreipkite dėmesį į savo kūno kalbą, veido išraišką ir emocijas.
Patikinkite savo vaikus, kad jie yra apsaugoti nuo bet kokio pavojaus.
Kalbėdami su vaiku:
Paskelbus gyventojų evakavimą, bus pateikta informacija:
Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema ir įvykus nelaimei, kai kyla pavojus gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ir aplinkai yra:
Išgirdus įspėjamąjį garsinį civilinės saugos signalą „Dėmesio visiems“, reikia nedelsiant įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją, išklausyti skelbiamą informaciją ir rekomendacijas, kaip elgtis.
Ūkio subjektas (prekybos centras) neturi rengti savo ekstremaliųjų situacijų valdymo plano ir nėra įpareigotas vykdyti prevencijos vadovaujantis „Prevencijos vykdymo tvarkos aprašu“. Ar teisingai suprantu, atsižvelgęs į prieš tai paminėtus aspektus ir remiantis „Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo tvarkos aprašu“, kad ūkio subjektas (prekybos centras) privalo organizuoti tik kasmetinius visų darbuotojų mokymus (ne mažiau kaip 2 val.), o civilinės saugos pratybos (stalo, funkcinės, kompleksinės) mums nėra būtinos ir jų planuoti ir organizuoti neturime?
Informuojame, kad negalime sutikti su išsakyta nuomone, jog prekybos centras (padaliniai, atitinkantys nustatytus kriterijus) neprivalo rengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų (ESVP).
Vadovaujantis Kriterijų, kuriuos atitinkančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą, aprašo 4.1.4 papunkčio nuostata – ekstremaliųjų situacijų valdymo planą privalo rengti ūkio subjektas, kuris eksploatuoja objektą arba įrenginį, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 200 tonų degių medžiagų, produktų ar gaminių.
Pažymėtina, kad prekybos centruose ir sandėliuose laikomas didelis kiekis įvairių prekių ir pakuočių, kurių reikšminga dalis yra degios kilmės (plastikas, popierius, tekstilė, mediena, alkoholiniai gėrimai ir kt.). Tokiose patalpose susidaro didelė gaisrinė apkrova, o incidento atveju galimos reikšmingos pasekmės tiek darbuotojams, tiek lankytojams. Atsižvelgiant į tai, vertinant Aprašo 4.1.4 papunktyje nustatytą 200 tonų degių medžiagų kriterijų, būtina įvertinti konkretaus objekto dydį, sandėliavimo apimtis ir laikomų prekių kiekius.
Mažesnėse parduotuvėse, turinčiose tik prekybos salę ir nedidelį sandėlį, bendras degių prekių kiekis gali būti mažesnis nei 200 tonų, todėl minėtas kriterijus gali būti netaikomas. Tačiau dideliuose prekybos centruose ar logistikos sandėliuose, kuriuose sandėliuojami dideli prekių kiekiai paletėse, ši riba gali būti viršijama, todėl tokiais atvejais laikytina, kad kriterijus yra tenkinamas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga rengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planą nustatoma ne pagal įmonės pavadinimą, o pagal konkrečius objektus, jų veiklos pobūdį ir galimas rizikas. Dėl šios priežasties ekstremaliųjų situacijų valdymo planai paprastai rengiami ne visai įmonei, o konkretiems objektams, pavyzdžiui, atskiriems prekybos centrams ar logistikos sandėliams. Planai rengiami vadovaujantis Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2025 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1V‑151. Vadovaujantis šio aprašo 17 punktu, kitos įstaigos ar ūkio subjekto teritorinis padalinys ar filialas rengia ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, jeigu taip nustatyta pagrindiniame įstaigos ar ūkio subjekto plane (planas susidės iš atskirų padalinių ESVP. Teritorinio padalinio ar filialo ekstremaliųjų situacijų valdymo planas rengiamas pagal aprašo 5–11 ir 13–15 punktų nuostatas, o jį tvirtina to padalinio ar filialo vadovas.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tais atvejais, kai konkretus objektas atitinka minėtus kriterijus (pvz., jame laikoma daugiau kaip 200 tonų degių medžiagų ar gaminių), tokiam objektui turi būti rengiamas ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, numatomos prevencinės priemonės, organizuojamos pratybos pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Taip pat pažymime, kad vadovaujantis Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašu, ūkio subjektai privalo organizuoti darbuotojų civilinės saugos mokymus ne rečiau kaip kartą per metus, o mokymų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 2 valandos. Mokymai vykdomi vadovaujantis Kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų darbuotojų civilinės saugos mokymo darbo vietose programa patvirtinta PAGD direktoriaus 2024 m. gegužės 17 d. Įsakymu Nr. 1-329 /2024 (1.4 E)
Prekybos centras naujai statomuose objektuose įrengs priedangas. Galbūt yra kokios nors rekomendacijos ar nurodymai, kuriuose būtų galima rasti daugiau informacijos nei, kad tik statybų reglamento nurodymus? Šiuo atveju aktualu būtų rekomendacijos dėl inventoriaus, kuris turėtų būti priedangose (sėdimos vietos ant kėdžių, suolų, iš kokios medžiagos jos turėtų būti (medis, metalas, plastikas ir t.t.), gulimos vietos ir bet koks kitas inventorius, kuris suteiktų pridėtinės vertės priedangose). Galbūt turite perėmę gerąją praktiką iš ukrainiečių ir galite pasidalinti.
Naujai statomuose objektuose įrengiamos priedangos turi atitikti statybos techninių reglamentų ir kitų taikomų teisės aktų reikalavimus. Papildomai gali būti vadovaujamasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Nacionalinis krizių valdymo centro skelbiamomis metodinėmis rekomendacijomis dėl kolektyvinės apsaugos statinių pritaikymo ir gyventojų apsaugos organizavimo.
Teisės aktuose detaliai nereglamentuojamas konkretus inventorius (kėdžių ar suolų medžiaga, gulimos vietos ir pan.), todėl šie sprendimai gali būti parenkami vadovaujantis proporcingumo ir racionalumo principais, atsižvelgiant į priedangos paskirtį (trumpalaikis ar ilgesnis buvimas), talpą ir eksploatavimo sąlygas. Praktikoje rekomenduojama užtikrinti sėdimas vietas, minimalias pirmosios pagalbos, apšvietimo ir informavimo priemones bei sąlygas saugiam ir organizuotam žmonių buvimui. Inventorius turėtų būti stabilus, nedegus arba sunkiai degus, lengvai prižiūrimas ir pritaikytas intensyviam naudojimui.
Papildomai galima remtis kitų valstybių, įskaitant Ukrainos, gerąja praktika, tačiau sprendimai turėtų būti pritaikyti Lietuvos teisiniam ir techniniam reglamentavimui bei konkretaus objekto rizikos vertinimui.
Vadovaujantis Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2025 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1V-151, 1 priedo 2 skyriaus nuostatomis, Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane privalomai įtraukiami visi pavojai, kurių rizika pagal NRA nustatyta kaip labai didelė ar didelė. Tuo pačiu savivaldybė savo galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę atlieka vadovaudamasi Departamento direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-189 patvirtintomis metodinėmis rekomendacijomis.
NRA nustato privalomus valstybės lygmens pavojus, kurie turi būti įtraukti į planą, o savivaldybės rizikos analizė, atlikta pagal metodines rekomendacijas, leidžia šį sąrašą papildyti savivaldybei specifiniais pavojais. Tokiu būdu užtikrinama, kad planavimas apimtų tiek valstybės mastu reikšmingas grėsmes, tiek konkrečiai savivaldybei aktualias rizikas.
Tačiau NRA nustatyto pavojaus įtraukimas į planą nereiškia, kad savivaldybė privalo numatyti visų tokių pavojų prevencijos ar likvidavimo priemones, jeigu tai nepatenka į jos kompetenciją. Jeigu pavojus yra valstybės lygmens ir jo valdymas pagal kompetenciją priskirtas valstybės institucijoms (pavyzdžiui, Lietuvos piliečių suėmimai, laikinas pagrobimas ar kelionės sutrikdymas užsienio valstybėje), savivaldybė tokį pavojų plane identifikuoja kaip NRA nustatytą riziką, tačiau jo valdymo priemones numato tik tiek, kiek tai susiję su savivaldybės funkcijomis. Savivaldybė neturi dirbtinai planuoti priemonių ar prisiimti funkcijų, kurios pagal teisės aktus jai nėra priskirtos.
Pažymėtina, kad Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane pavojų valdymas turi būti aprašomas vadovaujantis tiek NRA, tiek savivaldybės atlikta rizikos analize. Jeigu NRA tam tikrus pavojus vertina apibendrintai kaip vieną riziką, pavyzdžiui, „Stichiniai, katastrofiniai hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai“, savivaldybė plane neprivalo kiekvieno metodinių rekomendacijų 1 priede išskirto reiškinio aprašyti kaip atskiro savarankiško pavojaus vien dėl formalaus išvardijimo.
Tokiu atveju ESVP gali būti aprašomas vienas apibendrintas pavojus – „Stichiniai, katastrofiniai hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai“, tačiau jo turinyje tikslinga detalizuoti savivaldybei aktualiausius konkrečius reiškinius (pavyzdžiui, potvynius, stichinį vandens lygio pakilimą, stiprų vėją, pūgą, kaitrą ar sausrą), atsižvelgiant į savivaldybės teritorijos specifiką, ankstesnę patirtį ir realų rizikos lygį.
Tai reiškia, kad plane svarbus ne formalus visų 21 reiškinio atskiras išskaidymas, o aiškus savivaldybei aktualių grėsmių valdymo numatymas. Jeigu savivaldybėje didžiausią riziką kelia, pavyzdžiui, potvyniai ir stiprūs vėjai, būtent šių reiškinių valdymas turėtų būti detalizuojamas labiausiai.
Taigi ESVP šis pavojus gali būti pateikiamas kaip viena NRA nustatyta rizika, papildomai išskiriant ir aprašant savivaldybei reikšmingiausius konkrečius hidrologinius ir meteorologinius reiškinius, o ne visus metodinių rekomendacijų 1 priede nurodytus reiškinius kaip atskirus savarankiškus pavojus.