Socialiniai pavojai

Kaip elgtis masinių renginių metu

  • Vykdami į masinius renginius arenose, stadionuose – susipažinkite su arenų ir stadionų vidaus taisyklėmis ir evakuacijos tvarka;
  • siekiant išvengti spūsčių, į masinius renginius rekomenduojama vykti visuomeniniu transportu;
  • nerekomenduojama arba draudžiama neštis į masinius renginius: ginklus, aštrius daiktus, bet kokius skysčius, skėčius, lazdas, rankines, kuprines. Pastebėję paliktus įtartinus daiktus – nedelsdami informuokite artimiausią policijos pareigūną, apsaugos darbuotoją ar organizatorių atstovą;
  • įsidėmėkite, kad įvykus incidentui reikia vykdyti apsaugos darbuotojų, policijos ar organizatorių nurodymus, stebėti informacinius pranešimus;
  • nestovėkite arti scenos, rungtynių aikštės, nes kilus gaisrui, prasidėjus riaušėms ar muštynėms iš šios vietos būtų nelengva pasitraukti;
  • esant masiniams neramumams masinių renginių metu, pavojinga būti šalia policininkų ir apsaugos darbuotojų, nes agresyviai nusiteikusi minia dažnai savo agresiją nukreipia į specialiųjų tarnybų pareigūnus;
  • nesiartinkite prie neblaivių ar nuo narkotikų apsvaigusių žmonių, nes jų elgesys ekstremaliųjų įvykių metu gali būti neprognozuojamas;
  • nerekomenduojama būti šalia įtartinai besielgiančių ir atrodančių asmenų, kurie elgiasi neadekvačiai. Pastebėję įtartinus asmenis, ramiai pasišalinkite ir informuokite policijos pareigūną ar apsaugos darbuotoją;
  • kilus gaisrui, laikykitės saugaus atstumo skubėdami pro stiklines pertvaras ar stendus;
  • venkite spūsčių, nesistumdykite, stenkitės išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Spūsties metu stenkitės neprispausti prie sienų ar pertvarų siekiant išvengti sunkių traumų;
  • spūsties metu galite būti prispausti prie sienų ar pertvarų ir patirti sunkių traumų;
  • nepatartina eiti prieš minią. Jeigu į ją patekote, venkite atsidurti jos centre. Minioje nebandykite kabintis į kelyje pasitaikančius daiktus;
  • nepamirškite, kad minioje didesnė tikimybė ne suklupti, o būti suspaustam. Spūsties metu sulenktas rankas reikia prispausti prie krūtinės. Tai padės palengvinti kvėpavimą ir apsaugoti save nuo suspaudimo;
  • spūsties metu padėkite asmenims, turintiems fiziologinių judėjimo apribojimų, sužeistiems, nukritusiems (jei minia juda), vaikams ir pan.

Video peržiūra

Kaip elgtis kilus oro pavojui ir kitoms karinėms grėsmėms

Kilus priešo užpuolimo iš oro pavojui ar kitoms karinėms grėsmėms:

  • klausykitės pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą;
  • tikrinkite pranešimus mobiliajame telefone;
  • jei civilinės saugos signalas ,,Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpkite;
  • nepasiduokite panikai, elkitės ramiai, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite, perspėkite artimuosius, kaimynus;
  • be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis;
  • gavę nurodymą slėptis, apsirenkite ir skubėkite į nurodytą, apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą slėptuvę ar kitą priedangą. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinių reikmenų, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus;
  • jei liekate namuose, imkitės apsaugos priemonių: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite kambaryje be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje. Jeigu slepiatės rūsyje, apie tai praneškite kaimynams arba draugams, kad jus galėtų išgelbėti užgriuvus;
  • automobilyje įsijunkite radiją, klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų;
  • gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms;
  • stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.

Sprogimo vietoje (arba po sprogimo):

  • kriskite ant žemės ir rankomis prisidenkite galvą, jei yra galimybė, pasinaudokite priedanga. Priedangą šiuo atveju reikėtų rinktis iš arčiausiai esančių daiktų, tai gali būti pastatas, griovys, dauba, medis ar net šaligatvio bortelis;
  • nugriaudėjus sprogimui neskubėkite palikti priedangos, kai kurios skeveldros nukrinta netoli sprogimo vietos po keliolikos sekundžių, taip pat gali sprogti kiti (antriniai) sprogstamieji užtaisai;
  • įsitikinę, kad apšaudymas baigėsi ir skeveldros daugiau nekrinta, susiraskite saugią priedangą ir dar kurį laiką joje pabūkite (apšaudymas gali atsinaujinti per 1–30 minučių. Jei sprogimas įvyko pastate, naudokitės avariniais išėjimais. Naudotis liftais griežtai draudžiama;
  • jei yra sužeistų asmenų, padėkite jiems evakuotis į saugią vietą ir suteikite pirmąją medicinos pagalbą. Pasirinkdami saugią vietą, atkreipkite dėmesį į pažeistas pastatų konstrukcijas, nes pastatas ar jo dalis gali sugriūti;
  • nelieskite įtartino daikto ar sprogmens, jei yra galimybė pažymėkite įtartiną daiktą (jo perimetrą) ir įspėkite oficialias struktūras;
  • padėkite valyti griuvėsius, kelius, šalinti oro antpuolio padarinius.

Jeigu jūsų mieste ar gyvenvietėje pasirodė priešiški kariai:

  • stenkitės išlikti ramūs. Bandykite išsiaiškinti, kas vyksta ir tik tuomet spręskite, ką daryti;
  • jeigu matote kieme kareivius, nesiartinkite prie jų, būdami šalia galite tapti taikiniu ar atsitiktinės kulkos auka;
  • nebūkite smalsūs, nepasiduokite pagundai pasižiūrėti į karinę techniką, ginklus ar ginkluotus žmones iš arčiau – smalsuoliai gali būti palaikyti šnipais;
  • neleiskite vaikų į gatves, jie smalsūs ir gali patekti po tanko vikšrais, nukentėti nuo važiuojančios karinės technikos, rasti sprogmenį ar neiššovusių šaudmenų;
  • nefilmuokite ir nefotografuokite priešo kareivių arba darykite tai nepastebimai;
  • kalbėdami su ginkluotu žmogumi nelaikykite rankų kišenėse, nedarykite staigių judesių. Nesiginčykite su žmogumi, kurio rankose ginklas. Negrasinkite jam tarptautinėmis institucijomis ir neapeliuokite į savo teises – ginkluoti asmenys gali būti pavargę, įsitempę, labai įtarūs ir negailestingi;
  • jeigu į jūsų namus įeina ginkluoti žmonės ir ketina juose įsikurti, išeikite iš namų;
  • jeigu jums reikia į miestą, verčiau eikite pėsčiomis, o ne važiuokite automobiliu. Rekomenduojama eiti ne mažiau kaip dviem asmenims – taip saugiau eiti dėl galimų plėšikų antpuolių. Išsiaiškinkite, kada geriau judėti mieste – dieną ar sutemus (tai gali nulemti daugybė veiksnių: snaiperių siautėjimas, artilerinių apšaudymų tendencijos, komendanto valandos režimas ir pan.).

Kai šalia aidi šūviai ar vyksta susišaudymas:

  • jeigu esate lauke, nebėkite, o nedelsdami griūkite ant žemės ir rankomis prisidenkite galvą. Griūkite ten, kur stovite, neieškokite švaresnės vietos;
  • kol aidi šūviai, stenkitės kuo labiau prisispausti prie žemės, o jiems nutilus šliaužkite į patikimesnę vietą (požeminę perėją, rūsį, pastato pirmą aukštą, griovį, už šiukšlių konteinerio ir pan.);
  • pasigirdus šūviams jūsų name, nesiartinkite prie langų;
  • jeigu pasigirsta susišaudymas, o jūs esate namuose, nedelsdami griūkite ant grindų, nušliaužkite iki jungiklio ir išjunkite šviesą, kad nebūtumėte matomi, šluotos kotu (ar kuo nors panašiu) užtraukite užuolaidas, šliaužkite į patalpą be langų (pvz., vonios kambarį);
  • jeigu namuose nesaugu, eikite į artimiausią, apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą kolektyvinės apsaugos statinį, kur jums bus suteiktas prieglobstis ir pagalba.

» Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui «

» Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės «

» Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai «

» Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai (anglų kalba) «

Lietuvos kariuomenės animacinis filmukas:

» Nepaprastoji ir karo padėtys «

Kaip elgtis teroristams panaudojus radiologinį ginklą

Teroristų išpuolio objektai gali būti žmonės, gyvūnai, augalai, pastatai, maisto produktai, pasėliai. Jiems sunaikinti arba užteršti gali būti panaudoti masinio naikinimo ginklų komponentai, kurie pasižymi dideliu naikinamuoju ir žalojamuoju poveikiu. 

Šiuo metu egzistuoja šios pagrindinės masinio naikinimo ginklų rūšys: biologinis, cheminis, branduolinis, radiologinis.

Radiologiniais ginklais vadinamos naikinimo priemonės ar įrenginiai, kurie pagaminti specialiai radioaktyviosioms medžiagoms paskleisti.

Radioaktyviosios medžiagos gali būti paskleistos:

  • sprogimo;
  • tiesioginio purškimo arba išsklaidymo;
  • per vandenį;
  • kietųjų dalelių (dulkių) ar aerozolių pavidalu pavėjui ir kt.

Radioaktyviosios medžiagos ypatingos tuo, kad nuolat skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę (alfa, beta daleles ir gama spindulius), kurie sukelia nepageidautinus pokyčius augalų ir gyvųjų organizmų audiniuose.

Rūpinantis savo sveikata svarbu žinoti, kad galima tiek vidinė, tiek išorinė apšvita. Į žmogaus organizmą radioaktyviosios medžiagos gali patekti pro nosį, burną, atviras žaizdas ir švitinti iš vidaus.

Todėl patartina dėvėti kostiumus ar apsiaustus, dujokaukes, respiratorius ar paprasčiausius vatos ir marlės raiščius, kad kuo mažiau dulkių ir aerozolių su radioaktyviosiomis medžiagomis patektų į organizmą (tuo pačiu tikslu rekomenduojama sandarinti įvairios paskirties pastatus).

Dujokaukės, kostiumai ar apsiaustai neapsaugo nuo didele skvarba pasižyminčių gama spindulių. Todėl pagal galimybes rekomenduojama vengti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos aplinkos ar pavienių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių.

Atsiminkite, kad jonizuojančios spinduliuotės poveikio tiesiogiai nepajausite, todėl, jei įtariate, kad nelaimės vietoje galėjo būti panaudotas radiologinis ginklas, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.

Tai svarbu todėl, kad tik specialistai gali identifikuoti panaudotas radioaktyviąsias medžiagas, prognozuoti galimą radioaktyviojo užterštumo poveikį žmonėms ir aplinkai.

Jei įtariate, kad teroristai panaudojo radiologinį ginklą:

  • pridenkite nosį;
  • nelieskite jokių daiktų įvykio vietoje;
  • laikykitės kuo toliau nuo bet kokio regimo dūmų ar garų šaltinio;
  • suteikite pirmąją medicininę pagalbą nukentėjusiesiems;
  • kuo skubiau išeikite iš pavojingos zonos;
  • patarkite žmonėms kuo toliau pasitraukti nuo įvykio vietos, kol atvyks specialiosios tarnybos;
  • patariama stovėti prieš vėją nuo įvykio vietos. Saugus nuotolis nuo užterštos zonos ribos – mažiausiai 30–50 metrų;
  • negerkite, nevalgykite, nerūkykite įvykio vietoje ar šalia jos;
  • palaukite į įvykio vietą atvykstančių tarnybų ir informuokite jas apie situaciją įvykio vietoje;
  • laikykitės asmens higienos reikalavimų;
  • klausykitės pranešimų per radiją ir televiziją ir elkitės pagal jų rekomendacijas;
  • pajutę pirmuosius sveikatos sutrikimus: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kylančią temperatūrą, bendrą silpnumą, tuoj pat skambinkite skubios pagalbos telefonu 112 arba kreipkitės į medikus.

Kaip elgtis teroristams panaudojus cheminį masinio naikinimo ginklą

Su chemine tarša susijusių nelaimių tikimybė šiais laikais auga ne tik dėl pavojingų objektų gausos, bet ir dėl nuolat plintančio terorizmo.

Teroristų išpuolio objektai gali būti žmonės, gyvūnai, augalai, pastatai, maisto produktai, pasėliai. Jiems sunaikinti arba užteršti gali būti panaudoti masinio naikinimo ginklų komponentai, kurie pasižymi dideliu naikinamuoju ir žalojamuoju poveikiu.

Pastaruoju metu egzistuoja šios pagrindinės masinio naikinimo ginklų rūšys – biologinis, cheminis, branduolinis, radiologinis.

Cheminis ginklas – cheminės kovinės medžiagos ir jų junginiai, kurie naudojami žudyti, sužeisti ar tam tikram laikui žmogų ar gyvūną padaryti neveiksnų, taip pat gabenimo į taikinį priemonės.

Teroristai gali panaudoti šių grupių kovines nuodingąsias medžiagas:

  • nervus paralyžiuojančias. Jos sutrikdo nervinių impulsų perdavimą iš smegenų ląstelėms. Ankstyvieji apsinuodijimo simptomai – lipni oda, pamėlynavusios lūpos, smarkus drebulys. Medžiagos gali būti vaisių, kamparo arba sieros kvapo. Jos yra patvarios;
  • bendrojo poveikio. Trukdo perduoti deguonį raudoniesiems kraujo kūneliams. Apsinuodijimo simptomai – pamėlynuoja oda. Medžiagos gali būti karčiųjų migdolų arba persikų sėklų kvapo, nepatvarios;
  • odą žeidžiančias. Sukelia odos bėrimus, žaizdas ir didelius pūlinius. Medžiagos gali būti česnako arba pelargonijų kvapo, patvarios;
  • dusinančias. Paveikia nosies ir gerklės gleivinę, ištirpsta audiniai, pasireiškia dusimas, žmogus gargaliuoja, šniokščia. Medžiagos gali būti džiūvančios žolės, suplėkusio šieno kvapo, nepatvarios;
  • nepatvarios medžiagos išsilaiko nuo kelių minučių iki kelių valandų. Patvarių medžiagų savybės išlieka nuo 6–8 valandų iki pusantro mėnesio;
  • paprastai kovinės nuodingosios medžiagos yra skystos, jas galima paskleisti kaip aerozolius.

Jei pastebėjote šias įtartinas priemones:

  • orlaivius, sraigtasparnius su purškimo sistemomis (virš gyvenamųjų vietovių);
  • miglai arba aerozoliams paskleisti priemones (aerozolių generatoriai) nebūdingose vietose;
  • dujų cilindrus neįprastose vietose;
  • paketus, lagaminus, konteinerius;

arba sužinojote apie galimus teroro veiksmus – kuo skubiau skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.

Jei esate darbovietėje, pirmiausia apie įvykį praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite skubios pagalbos telefonu 112. Taip pat informuokite pastato apsaugos darbuotojus ar kitus prižiūrėtojus.

Išgirdę nedidelio galingumo duslų sprogimą, pamatę besiveržiant dujas, garus, rūką ar dulkes, pajutę nepažįstamą kvapą, galite įtarti, kad į aplinką pateko nuodingosios medžiagos, tad kuo skubiau:

  • užsidenkite nosį ir burną;
  • nelieskite jokių daiktų įvykio vietoje;
  • kuo skubiau eikite iš užterštos zonos nurodyta kryptimi (statmenai vėjo krypčiai), venkite žemesnių vietų, nes ten labiau kaupiasi pavojingos medžiagos. Įėję į patalpas, kopkite į aukštesnius aukštus.
  • jeigu tai įvyko pastate ar kambaryje, išeikite iš jo, uždarykite duris ir neleiskite įeiti kitiems asmenims.
  • negalima valgyti, gerti, rūkyti, jei esate pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštoje teritorijoje.
  • išėję iš užterštos zonos, prieš įeidami į švarias patalpas, nusivilkite viršutinius drabužius, nusisekite papuošalus, nusiaukite batus ir sudėkite viską į plastikinį maišą.
  • jei galite, nuplaukite tuos daiktus vandeniu arba išskalbkite skalbimo, degazavimo priemonėmis. Jei ne – palikite maišą už švarios teritorijos ribų.
  • burną, nosį, akis skalaukite vandeniu. Jei yra galimybė – nusiprauskite po dušu su muilu. Pasikeiskite apatinius drabužius.
  • įsijunkite radiją ir televizorių, nes jums nuolatos bus teikiama naujausia informacija ir rekomendacijos, kaip elgtis teroro akto metu.
  • jei jaučiate silpnumą, atsirado kosulys, peršti akys, ašarojate, svaigsta galva, skauda pilvą, pykina, prasideda traukuliai, neaiškios medžiagos nudegina odą, kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą arba kreipkitės į gydymo įstaigą.

Kaip elgtis esant juodligės ir kitų biologinių agentų panaudojimo grėsmei

Kas yra juodligė?

Juodligė yra ūmi užkrečiamoji liga (kitaip dar vadinama Sibiro opa), perduodama tiesioginio kontakto metu nuo naminių gyvulių (raguočių, avių, ožkų ir kt.) arba per naminių gyvulių produktus. Žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia.

Kas sukelia šią ligą?

Ligos sukėlėjas yra Bacillus anthracis – stambi lazdelė, gaminanti sporas. Laukuose, kuriuose užkasti nuo juodligės kritę gyvuliai, šios sporos išsilaiko iki kelių dešimtmečių. Į žemės paviršių jos patenka nuo lietaus arba kasinėjant.

Ėsdami sukėlėjų sporomis užkrėstą žolę ar gerdami vandenį, juodlige užsikrečia gyvuliai. Nuo sergančių gyvulių dažniausiai užsikrečiama tiesioginio kontakto metu: teikiant veterinarinę pagalbą, lupant gyvulio odą ar ją išdirbant, dorojant mėsą, vilnas ir kt.

Kartais užsikrečiama valgant sirgusio gyvulio nepakankamai išvirtą mėsą ar geriant pieną. Retkarčiais užsikrečiama per orą su dulkėmis, ypač karšiant vilnas ir išdirbant kailius. Gali užsikrėsti ir kraują siurbiantys vabzdžiai.

Kokie požymiai rodo, kad žmogus užsikrėtė šia liga?

Kai žmogus užsikrečia juodlige, maždaug 1–8 dienas trunka inkubacinis ligos periodas, rečiau – nuo kelių valandų iki 60 dienų.

Pagal užsikrėtimo būdą gali pasireikšti odos, plaučių, žarnų arba sepsinės (kraujo užkrėtimo) juodligės formos.

Odos forma žmonėms pasitaiko dažniausiai. Atvirose kūno vietose (ant rankų, kaklo ir veido), kur patenka infekcija, atsiranda raudona niežtinti dėmelė, vėliau jos vietoje iškyla pūslytė su gelsvai rausvu skysčiu.

Pūslytei plyštant susidaro opelė, kuri po 2–6 dienų pasidengia tamsiu šašu. Oda aplink opą patinsta, paraudimo ir skausmo nėra. Kūno temperatūra pakyla iki 39–-400C, krečia šaltis, skauda galvą.

Plaučių forma gali būti, kai užsikrečiama per orą su dulkėmis arba  kai komplikuojasi odos juodligė. Ligos eiga labai sunki: karščiuojama, atsiranda skausmas krūtinėje, dusulys, atkosima daug skreplių.

Žarnų forma pasireiškia užsikrėtus per maistą arba kai komplikuojasi odos juodligė. Ligos eiga taip pat labai sunki: aukšta temperatūra, ryški intoksikacija, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas gleivingu su kraujo priemaiša skysčiu. Negydoma liga pereina į sepsinę formą.

Ar tai mirtina liga?

Juodligės mirtingumo rodiklis – 5–20 %. Juodligė yra išgydoma, jei pagalba žmogui pradedama teikti laiku.

Juodligės išplitimo prevencinės priemonės:

  • tinkama sergančio žmogaus, gyvulio priežiūra;
  • gyvulių ir rizikos profesijų asmenų vakcinacija;
  • asmens higienos taisyklių laikymasis;
  • gyvulių prižiūrėtojai, ypač gyvulinių žaliavų apdorojimo įmonių darbuotojai, turi dėvėti specialią aprangą;
  • gyvulių, laikomų buvusiuose juodligės židiniuose, vakcinacija;
  • gyvulių, kritusių nuo juodligės, kapinynų registracija, apsauga;
  • ligos diagnozavimas laiku, ligonio izoliavimas, nugaišusių gyvulių tinkamas sunaikinimas (sudeginant);
  • kasinėjimų, melioracijos darbų, statybų kontrolė ir suderinimas, kad nebūtų atkasti buvę juodligės židiniai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra parengusi rekomendacijas, kaip elgtis esant juodligės ir kitų biologinių agentų panaudojimo grėsmei:

1. Neišsigąskite!

Juodligės sporos gali sukelti odos, plaučių, žarnyno infekciją. Kad tai įvyktų, sporas reikėtų įtrinti į odą, praryti ar įkvėpti kaip aerozolines dulkes.

Susidūrus su juodligės sporomis liga gali būti stabdoma taikant ankstyvąjį gydymą tinkamais antibiotikais. Juodligė neperduodama nuo žmogaus žmogui.

Kad juodligės sporos sukeltų infekciją, jos turi plisti labai smulkiomis aerozolio dalelėmis. Jei šių smulkių dalelių įkvepiama, gali išsivystyti gyvybei pavojinga plaučių infekcija, bet greitas jos atpažinimas ir gydymas yra efektyvūs.

2. Gavę įtartiną laišką ar paketą, pažymėtą grėsmingu užrašu „Juodligė“: 

  • nekratykite, nepurtykite ir neišbarstykite įtartino voko ar paketo turinio;
  • įdėkite voką ar paketą į plastikinį maišelį ar kt.;
  • jeigu neturite jokio indo, voką ar paketą apvyniokite bet kuo (pvz.: drabužiais, popieriumi ir t. t.) ir šios apsaugos nenuimkite;
  • išeikite iš kambario ir uždarykite duris. Neleiskite įeiti kitiems asmenims;
  • nusiplaukite rankas su muilu;
  • jei esate namuose, praneškite apie įvykį policijai;
  • jei esate darbovietėje, praneškite apie įvykį savo institucijos vadovui ir policijai;
  • surašykite visus žmones, buvusius tame kambaryje ar teritorijoje, kur laiškas ar paketas buvo surastas.

3. Gavę laišką su milteliais ir jiems išsibarsčius:

  • nebandykite valyti miltelių, jų uostyti, liesti! Nedelsdami apdenkite išsibarsčiusius miltelius drabužiais, popieriumi, šiukšlių dėže ar kt.);
  • išeikite iš kambario, uždarykite duris, neleiskite įeiti kitiems asmenims;
  • nusiplaukite rankas su muilu;
  • kuo greičiau nusivilkite užterštus drabužius ir sudėkite juos į plastikinį maišą;
  • kuo greičiau nusiprauskite po dušu su muilu. Nevartokite chlorkalkių ar kitų dezinfektantų;
  • surašykite visus žmones, buvusius tame kambaryje ar teritorijoje, ypač tuos, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su milteliais;
  • jei esate namuose, praneškite apie įvykį policijai;
  • jei esate darbovietėje, praneškite apie įvykį savo institucijos vadovui ir policijai.

4. Kilus įtarimui, kad į aplinką pateko biologinis agentas:

  • išjunkite patalpoje ar teritorijoje esančius vietinius ventiliatorius;
  • nedelsdami palikite patalpą ar teritoriją;
  • uždarykite patalpos duris, stenkitės, kad į patalpą ar teritoriją niekas neįeitų;
  • nedelsdami praneškite policijai ir savo institucijos vadovui;
  • išjunkite pastato oro kondicionavimo sistemą;
  • surašykite visus kambaryje, patalpoje ar teritorijoje buvusius asmenis, kad atsakingų institucijų specialistai galėtų nedelsdami vykdyti židinio lokalizavimo, padarinių šalinimo darbus ir teikti skubią medicinos pagalbą.

5. Kaip atpažinti įtartiną paketą ar laiškus

  • Pernelyg didelės pašto išlaidos;
  • ranka rašytas ar prastai išspausdintas adresas;
  • iškirptos ir priklijuotos spausdintos raidės;
  • klaidos žodžiuose;
  • nėra atgalinio adreso;
  • riebalinės dėmės, išblukusios spalvos;
  • didelis svoris;
  • kreivas ar grublėtas vokas;
  • išsikišę laidai ar aliuminio folija;
  • pernelyg didelės saugos medžiagos (maskuojamosios juostos, virvės ir pan.);
  • tiksėjimo garsas;
  • pažymėtas užrašu „personalinis“ arba „konfidencialus“.

Kaip elgtis esant Ebolos viruso grėsmei

Dažniausiai užduodami klausimai apie Ebola hemoraginę karštligę.

1. Kas yra Ebola hemoraginė karštligė?

  • Ebola hemoraginė karštligė (EHK) yra labai sunki, dažnai mirtina liga, nuo kurios mirštamumas siekia iki 90 %. Šia liga serga žmonės ir primatai (makakos, gorilos ir šimpanzės).
  • Ebola virusas pirmą kartą buvo nustatytas 1976 metais Afrikoje vienu metu kilusiuose protrūkiuose netoli Ebola upės Kongo demokratinėje respublikoje, kitas – vienoje Sudano teritorijoje.
  • Viruso kilmė yra nežinoma, tačiau turimais tyrimų duomenimis, Afrikos vaisiais mintantys šikšnosparniai (Pteropodidae) yra pagrindinis natūralus Ebola viruso rezervuaras. 

2. Kaip žmonės užsikrečia Ebola virusu? 

Ebola virusas į žmonių populiaciją patenka sąlyčio būdu su laukinių infekuotų gyvūnų krauju, išskyromis, organais ar kūno skysčiais.

Užsikrėtimas taip pat gali įvykti sąlyčio metu su sergančiais ar kritusiais gyvūnais (šimpanzėmis, vaisiais mintančiais šikšnosparniais, beždžionėmis, miško antilopėmis ir dygliatriušiais) arba tvarkant atogrąžų mišką. Todėl labai svarbu vengti sąlyčio su gyvūnais ir jų lavonais, netvarkyti žvėrienos.

Virusas plinta ir nuo žmogaus žmogui. Užsikrėtimas įvyksta per tiesioginį sąlytį su ligonių krauju, kūno skysčiais arba išskyromis (šlapimu, išmatomis, seilėmis, sperma) per pažeistą odą ar gleivines.

Užsikrėtimas taip pat gali įvykti, jei sveiko žmogaus pažeista oda ar gleivinės liečiasi su ligonio krauju ar kūno skysčiais užterštais aplinkos daiktais, pavyzdžiui, suteptais drabužiais, patalyne, per panaudotas adatas.

Sveikatos priežiūros darbuotojai dažniausiai turi sąlytį su virusu slaugydami EHK sergančius ligonius. Tačiau tai atsitinka tik tuomet, kai medicinos personalas nenaudoja asmeninių apsaugos priemonių arba nevykdo infekcijų kontrolės priemonių.

Visų lygių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turi būti supažindinami su ligos požymiais, viruso plitimo būdais ir griežtai laikytis infekcijų kontrolės rekomendacijų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nerekomenduoja namuose slaugyti asmenų su EHK požymiais. Tokie ligoniai turi būti izoliuoti ir gydomi specializuotose gydymo įstaigose, kuriose yra kvalifikuotas personalas ir priemonės bei užtikrinta infekcijų kontrolė.

Infekcija bendruomenėje plinta mirusiųjų laidojimo ceremonijų metu. Perduodant Ebola virusą didelį vaidmenį vaidina ceremonijų metu tiesioginis sąlytis su kūnu.

Asmenys, mirę nuo EHK, turi būti tvarkomi naudojant neperšlampamą apsauginę aprangą ir pirštines. Lavonai turi būti laidojami nedelsiant. PSO rekomenduoja, kad  mirusiuosius laidotų specialiai apmokyti asmenys, aprūpinti apsaugos priemonėmis.

Sergantys EHK žmonės užkrečiami tol, kol jų kraujyje ar kūno skysčiuose yra randamas virusas. Dėl šios priežasties infekuotų ligonių kraujas yra tiriamas tol, kol įsitikinama, jog pasveikusio asmens kraujyje virusas necirkuliuoja ir grįžęs namo pasveikęs asmuo nekels pavojaus šeimos nariams ir bendruomenei.

Pasveikęs asmuo dar kurį laiką virusą gali platinti per nesaugius lytinius santykius, kadangi pasveikusių vyrų spermoje virusas gali būti randamas iki 7 savaičių po pasveikimo.

3. Kas turi didžiausią riziką?

Didžiausią užsikrėtimo riziką turi:

  • sveikatos priežiūros darbuotojai, turintys sąlytį su ligoniu, jo krauju ir kūno skysčiais;
  • kiti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, turintys sąlytį su užterštais daiktais ir įrengimais;
  • greitosios medicinos pagalbos darbuotojai,  kuriems reikės gabenti įtariamus sergant ar sergančius EHK;
  • dirbantys laboratorijose su įtariamų sergant ir sergančių EHK klinikine medžiaga;
  • visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, kuriems reikės atlikti visuomenės sveikatos veiksmus, susijusius su sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimu;
  • laidojimo paslaugas teikiantis personalas, kuris gali susidurti su EHK atveju.

Kiti asmenys, pavyzdžiui, turintys imunosupresiją, kitų sveikatos sutrikimų yra labiau jautresni Ebola virusui, reikalingi papildomi tyrimai.

Viruso plitimas gali būti valdomas taikant infekcijų kontrolės priemones sveikatos priežiūros įstaigose.

4. Kokie yra Ebola  hemoraginės karštligės požymiai?

Liga prasideda staiga ir pasireiškia karščiavimu, silpnumu, raumenų, galvos, gerklės skausmu. Kiek vėliau prasideda viduriavimas, vėmimas, atsiranda bėrimas, sutrinka inkstų ir kepenų veikla, kiek rečiau – išorinis ir vidinis kraujavimas.

Laboratoriniai kraujo tyrimai rodo sumažėjusį  leukocitų ir trombocitų skaičių ir padidėjusią kepenų fermentų koncentraciją.

Inkubacinis ligos periodas (intervalas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo) trunka 2–21 dieną.

Užsikrėtęs asmuo gali perduoti virusą kitiems tik pasireiškus pirmiesiems ligos požymiams. Per visą inkubacinį periodą užsikrėtęs asmuo viruso neplatina.

5. Kaip Ebola hemoraginė karštligė diagnozuojama?

EHK gali būti patvirtinta atlikus specialius kraujo laboratorinius tyrimus. Tačiau tokie tyrimai vykdomi ne kiekvienoje laboratorijoje.

Kadangi Ebola virusas yra labai pavojingas, tyrimai atliekami laboratorijose, atitinkančiose didelio biosaugos lygio reikalavimus.

Virusą kraujyje nustatyti galima tik esant išreikštiems ligos požymiams. Nustatyti laboratoriniais tyrimais užsikrėtusius asmenis iki ligos požymių pasireiškimo neįmanoma.

6. Kada reikia kreiptis medicinos pagalbos?

Jeigu jūs lankėtes teritorijoje, kurioje nustatytas Ebola viruso plitimas ar  turėjote sąlytį su įtariamu sergant ar sergančiu EHK asmeniu ir jums prasidėjo ligos požymiai, nedelsdami turite kreiptis medicinos pagalbos.

Taip pat būtina pranešti sveikatos priežiūros specialistams apie jums žinomus visus asmenis, įtariamus sergant ir sergančius.

Kuo skubiau suteikiama medicinos pagalba susirgusiems asmenims, tuo didesni ligonių išgyvenamumo rodikliai. Infekcijos plitimui kontroliuoti labai svarbu nedelsiant pradėti vykdyti infekcijų kontrolės priemones gydymo įstaigoje.

7. Koks ligos gydymas?

Specifinio gydymo (licencijuotų vaistų) EHK gydyti kol kas nėra. Sunkiai sergantiems ligoniams reikalingas intensyvus palaikomasis gydymas.

Dažniausiai tokie ligoniai yra dehidratuoti (netekę daug organizmo skysčių), todėl jiems būtinas skysčių ir elektrolitų atkūrimas per  intravenines  lašelines.

Kai kurie pacientai pasveiksta dėl tinkamos medicininės pagalbos. Ankstesnių EHK protrūkių metu 50–90 % ligonių mirdavo. Pastarojo protrūkio Vakarų Afrikoje metu mirštamumas siekia apie 60 %.

Ebola viruso plitimui kontroliuoti būtina asmenis, įtariamus sergant ar sergančius EHK, izoliuoti ir gydyti specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose taikomos griežtos infekcijų kontrolės priemonės. 

8. Ar aš galiu išvengti ligos? 

Šiuo metu nėra licencijuotų vaistų ir vakcinos nuo Ebola viruso ligos, tačiau abiejų preparatų tyrimai vykdomi.

Kai virusas patenka į žmonių bendruomenę, viruso plitimas gali tapti nekontroliuojamas. Todėl visuomenės, sveikatos priežiūros specialistų budrumas, informuotumas apie Ebola viruso ligos rizikos veiksnius, apsaugos priemones yra pagrindiniai būdai, padedantys sumažinti ligų ir mirčių skaičių.

Būdai, kaip išvengti infekcijos ir jos perdavimo 

Pirmieji EHK ligoniai paprastai užsikrečia nuo laukinių gyvūnų ar jų skerdenos. Kiti asmenys Ebola virusu užsikrečia turėdami sąlytį su sergančiųjų krauju ir kūno skysčiais, nesaugiai prižiūrėdami sergančiuosius, nesaugiai laidodami.

Šio protrūkio metu pagrindinis infekcijos plitimas vyksta nuo žmogaus žmogui. Infekcijos profilaktikai, viruso plitimui riboti ar nutraukti rekomenduojamos šios priemonės:

  • svarbu žinoti ligos požymius, infekcijos plitimo būdus ir būdus viruso plitimui nutraukti. Daugiau informacijos apie Ebola virusą ir ligą galima rasti Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės interneto svetainėje (www.ecdc.europa.eu), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje (www.ulac.lt);
  • sekti Sveikatos apsaugos ministerijos, kitų institucijų rekomendacijas ir jomis vadovautis;
  • jeigu kyla įtarimų, kad šalia yra žmogus, galimai sergantis EHK, rekomenduokite jam nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos;
  • aplankius ligonį gydymo įstaigoje, išėjus iš palatos, būtina nedelsiant nusiplauti rankas su muilu;
  • tvarkyti mirusiųjų nuo EHK palaikus galima tik su asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Mirusiųjų kūnai laidojami nedelsiant.

Taip pat būtina vengti sąlyčio su laukiniais gyvūnais, kurie gali būti Ebola viruso šaltiniais (šimpanzėmis, vaisiais mintančiais šikšnosparniais, beždžionėmis, miško antilopėmis ir dygliatriušiais). Gyvūnų mėsą ar kraują prieš vartojimą būtina labai gerai apdoroti karščiu.

9. Kaip sveikatos priežiūros darbuotojai apsisaugo nuo Ebola viruso?

Turėdami profesinį sąlytį su sergančiaisiais EHK, sveikatos priežiūros darbuotojai turi žymiai didesnę Ebola virusu užsikrėtimo riziką nei kitos visuomenės grupės.

Rekomenduojamos ir taikomos svarbios prevencinės priemonės yra būtinos viruso plitimui riboti ir nutraukti sveikatos priežiūros įstaigose, apsaugoti nuo užsikrėtimo ne tik personalą, bet ir kitus asmenis.

Sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose gydomi sergantys EHK, turi būti taikomos standartinės ir papildomos izoliavimo priemonės, reglamentuotos norminiuose dokumentuose ir rekomenduojamos PSO.

10. Ar įtariami sergant ir sergantys Ebola hemoragine karštlige asmenys turi būti izoliuoti nuo kitų pacientų?

Asmenis, įtariamus sergant ir sergančius EHK, rekomenduojama izoliuoti nuo kitų ligonių izoliacinėse palatose.

Jei tokių palatų nėra, sergantys EHK ligoniai turi būti izoliuojami nuo kitų ligonių atskirose patalpose (zonose). Tokiose atskirose patalpose ligoniai turi būti atskirti vienas nuo kito.

Įėjimas į šias zonas turi būti ribojamas, o EHK sergantiems ligoniams turi būti skirtos tik jiems gydyti ir slaugyti naudojamos priemonės ir įranga.

Ligonių judėjimas tokiose patalpose (zonose) draudžiamas. Ligonius, sergančius EHK, turi prižiūrėti tik jiems paskirtas ir apmokytas personalas.

11. Ar leidžiami lankytojai, kur izoliuoti ir gydomi įtariami sergant ir sergantys Ebola hemoragine karštlige asmenys?

Įtariamų sergant ir ligonių, sergančių EHK, lankymas yra nerekomenduojamas. Esant būtinybei, išskirtiniais atvejais gali būti leidžiami tėvai slaugyti sergančio vaiko.

12. Ar būtinos asmeninės apsaugos priemonės prižiūrint ligonius?

  • Be standartinių izoliavimo priemonių sveikatos priežiūros įstaigose turi būti taikomos papildomos pacientų izoliavimo pagal infekcijos plitimo būdą priemonės siekiant išvengti sąlyčio su ligonio krauju, kūno skysčiais ar užterštais aplinkos daiktais, pavyzdžiui, užteršta patalyne, ligonio drabužiais ar panaudotomis adatomis.
  • Visi lankytojai (jei tokie įleidžiami) ir gydymo įstaigos sveikatos priežiūros darbuotojai privalo dėvėti asmenines apsaugos priemones, iš kurių būtiniausios: medicinė kaukė, vienkartinės pirštinės, neperšlampamas chalatas, specialus apavas, akių ir veido apsaugos priemonės.

13. Ar svarbi rankų higiena?

Rankų higiena yra labai svarbi ir rankos turi būti kruopščiai plaunamos:

  • prieš užsidedant pirštines ir asmenines apsaugos priemones, kai įeinama į izoliacinę palatą ar patalpą;
  • prieš atliekant ligoniui bet kokią kenksmingumo pašalinimo ar aseptinę procedūrą;
  • po bet kokio sąlyčio su ligonio krauju ar kūno skysčiais;
  • po bet kokio prisilietimo su ligonio aplinkos daiktais ar priemonėmis;
  • nusiėmus asmenines apsaugos priemones, kai išeinama iš izoliacinės palatos ar patalpos.

Būtina pažymėti, kad nenusiplovus rankų, kai nuimamos asmeninės apsaugos priemonės, šios priemonės neužtikrins apsaugos nuo užsikrėtimo virusu.

Rankų higienai galima naudoti pramoninės gamybos alkoholinius rankų antiseptikus. Užterštos rankos plaunamos su muilu ir tekančiu šiltu vandeniu pagal PSO rekomendacijas.

Sieniniai skysto muilo ir rankų antiseptiko dozatoriai turi būti visose ligoniams atliekamų procedūrų vietose, prie įėjimo į izoliacinę palatą ar specialiai skirtas patalpas ir šiose patalpose. Rankoms nusausinti turi būti naudojami tik vienkartiniai popieriniai rankšluosčiai.

14. Kokios kitos papildomos profilaktikos priemonės turi būti taikomos sveikatos priežiūros įstaigose?

Užsikrėtimo ligonio krauju ar kūno skysčiais profilaktikai labai svarbu saugiai atlikti invazines procedūras, kruopščiai valyti ir dezinfekuoti aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršius, saugiai šalinti medicinines atliekas ir tvarkyti skalbinius.

Taip pat labai svarbu saugiai elgtis su įtariamų sergant ir sergančiųjų EHK klinikine medžiaga laboratorijose; saugiai tvarkyti lavonus skrodimo metu, paruošiant palaikus laidoti.

Visi sveikatos priežiūros darbuotojai ir pagalbinis personalas, atliekantis tokio pobūdžio darbus, privalo naudoti asmenines apsaugos priemones, reglamentuotas norminiuose dokumentuose ir rekomenduojamas PSO.

15. Kokiomis priemonėmis PSO užtikrina visuomenės sveikatos apsaugą Ebola viruso protrūkių metu?

PSO konsultuoja šalis, kaip pasiruošti EHK protrūkiui ir reaguoti. Įvežtinių atvejų į kitas šalis prevencijai PSO rekomendavo Ebola viruso paveiktose Vakarų Afrikos šalyse riboti sergančių asmenų tarptautines keliones, vykdyti asmenų, turėjusių sąlytį su EHK sergančiais ligoniais,   atsekamumą ir stebėjimą.

PSO veiksmai:

  • atlieka epidemiologinę priežiūrą visuose regionuose ir teikia informaciją apie Ebola viruso protrūkius, jų plitimą;
  • teikia visokeriopą pagalbą, jei reikia, pavyzdžiui, surandant ligonius paveiktose šalyse;
  • teikia konsultacijas profilaktikos ir gydymo klausimais;
  • nukentėjusioms šalims prašant siunčia ekspertus ir medicinines-sanitarines priemones (pavyzdžiui, asmenines apsaugos priemones sveikatos priežiūros darbuotojams);
  • nukentėjusių šalių visuomenei teikia informaciją apie ligą, apsaugos priemones, mažinančias viruso plitimą;
  • aktyvina tarptautinių tinklų ir organizacijų veiklą teikiant pagalbą, jei nukentėjusios šalys jos prašo. Teikia rekomendacijas dėl tarptautinių kelionių ir prekybos ribojimų siekiant išvengti tarptautinių grėsmių visuomenės sveikatai.

16. Ar saugu keliauti Ebola viruso protrūkio metu? Ką rekomenduoja PSO ir kitos institucijos?

Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją Vakarų Afrikos šalyse, į susirgimų skaičiaus didėjimą ir paveiktų teritorijų plėtimąsi, PSO paskelbė nepaprastą ir grėsmingą visuomenės sveikatai situaciją ir rekomendavo atsisakyti nebūtinų kelionių į Ebola viruso paveiktas Vakarų Afrikos šalis. Tačiau ši rekomendacija gali būti koreguojama priklausomai nuo situacijos.

Asmenų, keliaujančių į teritorijas, kuriose plinta susirgimų EHK, užsikrėtimo rizika PSO vertinama kaip labai maža, kadangi viruso perdavimas nuo žmogaus žmogui įvyksta tik tiesioginio sąlyčio būdu su sergančiojo asmens krauju ir kūno skysčiais.

17. Ar saugu keliauti kartu su žmonėmis, užsikrėtusiais Ebola virusu?

Jeigu iki kelionės užsikrėtusiam žmogui neišsivystė ligos požymių, jis viruso neplatina. Jei užsikrėtusiam žmogui ligos požymiai prasidėjo kelionėje (pavyzdžiui, lėktuve, laive), jis privalo nedelsdamas pasakyti apie tai orlaivio ar laivo ekipažui arba atvykęs nedelsdamas kreiptis medicinos pagalbos.

Asmenys, kuriems liga prasidėjo keliaujant, turi būti pagal galimybę izoliuojami, kad infekcija neišplistų tarp kitų keleivių.

Nors tokiais atvejais kitiems keleiviams rizika užsikrėsti yra labai maža, tačiau rekomenduojamos asmenų, turėjusių sąlytį su sergančio asmens kūno skysčiais, atsekamumo priemonės.

18. Ar saugu keliauti į Ebola virusu paveiktas teritorijas?

Rizika, kad asmenys, keliaujantys į paveiktas teritorijas turistiniais ar verslo tikslais, užsikrės Ebola virusu, tarptautinių organizacijų vertinimu, yra labai maža.

Virusu užsikrečiama tik tiesioginio nesaugaus sąlyčio būdu su sergančiojo krauju ar kūno skysčiais. Tokie sąlyčiai mažai tikėtini asmenims, keliaujantiems po paveiktas šalis. Bet kokiu atveju turistams rekomenduojama vengti tiesioginių sąlyčių su ligoniais, laukiniais gyvūnais.

Jeigu jūs aplankysite paveiktose teritorijose gyvenančią savo šeimą ar draugus, užsikrėtimo rizika taip pat yra labai maža, jei tuo metu neturėjote sąlyčio su sergančiu asmeniu.

Jei toks sąlytis su ligoniu ar mirusiuoju nuo EHK buvo, būtina apie sąlytį vietoje arba atvykus namo informuoti visuomenės sveikatos priežiūros specialistus galimai sąlytį turėjusių asmenų atsekamumo tikslais. Sąlytį turėjusių su sergančiojo kūno skysčiais asmenų atsekamumas būtinas infekcijos plitimui riboti.

19. Kokia kitų užkrečiamųjų ligų rizika Vakarų Afrikos šalyse?

Keliaujantiems pravartu žinoti, kad Afrikos šalyse yra registruojamos ir kitos labai pavojingos hemoraginės karštligės – Marburg‘o, Lassa, Krymo-Kongo.

Vykstantiems į Gvinėją, Liberiją ar Sierą Leonę būtina turėti tarptautinį sertifikatą, liudijantį skiepus nuo geltonojo drugio. Vakarų Afrikos šalyse keliautojams taip pat yra rizika užsikrėsti maliarija.

Todėl prieš kelionę į tas šalis rekomenduojama pasirūpinti maliarijos prevencijos priemonėmis, saugotis moskitų įkandimų, keliaujant nuolat plauti rankas, gerti saugų geriamąjį vandenį ir vartoti saugų maistą.

20. Ar gali būti įvežta EHK į Europos Sąjungos šalis, taip pat ir į Lietuvą? 

Taip, tokia galimybė yra, kadangi Europos šalių medikai dirba Vakarų Afrikos šalių ligoninėse teikdami pagalbą nukentėjusiems asmenims. Užsienio ministerijos duomenimis, Vakarų Afrikos šalyse gyvena ir dirba ir Lietuvos piliečiai. 

21. Ar yra ir kokia įvežtinių (jei tokie būtų) EHK atvejų plitimo Europoje, taip pat ir Lietuvoje rizika?

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras įvežtinių EHK atvejų plitimo riziką Europos Sąjungos šalyse vertina kaip labai mažą, kadangi:

  • iki šiol Filovirus šeimos virusai neplito Europoje;
  • nuo šio EHK protrūkio Afrikoje pradžios (2013 m. gruodis) tarp grįžusių keliautojų ir turistų užsikrėtimo Ebola virusu atvejų Europoje neregistruota;
  • yra gerai žinomas viruso plitimo būdas ir apsisaugojimo priemonės;
  • Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, nustatytos griežtos pacientų izoliavimo priemonės, vykdomos per kraują ir kūno skysčius plintančių infekcijų profilaktikos priemonės ligoninėse;
  • medikams, keliautojams, visuomenei teikiama informacija.

Bendros PSO rekomendacijos keliaujantiems

  • Atvykusiems į paveiktas teritorijas rekomenduojama vengti bet kokių sąlyčių su infekuotais ir sergančiais asmenimis, ypač vietos gyventojais;
  • medicinos darbuotojai, atvykę į epidemijos zoną, privalo besąlygiškai vykdyti infekcijų kontrolės rekomendacijas;
  • kiekvienas asmuo, keliaujantis teritorijose, kur atsiranda vis naujų susirgimų atvejų, turi žinoti Ebola ligos požymius, o jiems atsiradus kreiptis į medikus;
  • medicinos darbuotojai, grįžę iš paveiktų teritorijų, kur teikė sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, ir pajutę pirmuosius panašius į EHK požymius, turi būti traktuojami kaip įtariami sergant EHK.

Mokomieji video

Peržiūrėkite mokomuosius video padėsiančius greičiau įsisavinti informaciją.

Prašome sutikti su slapukų politika norėdami matyti video įrašus.
Prašome sutikti su slapukų politika norėdami matyti video įrašus.
Prašome sutikti su slapukų politika norėdami matyti video įrašus.
Prašome sutikti su slapukų politika norėdami matyti video įrašus.
Prašome sutikti su slapukų politika norėdami matyti video įrašus.

Turite klausimų?