Oro pavojaus perspėjimai yra trys:

• Tikėtinas oro pavojus (geltona) – pavojų galinčių kelti objektų Lietuvos teritorijoje dar nėra. Išlikite ramūs, iš anksto nusimatykite saugią vietą, o pastebėję skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
• Oro pavojus (raudona) reiškia, kad taikos metu neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris į Lietuvos oro erdvę ir gali kelti grėsmę šalies teritorijai.
• Oro pavojaus nėra (balta) – galite palikti priedangas ir saugias vietas, tačiau išlikite budrūs ir toliau sekite informaciją.

GAVĘ PERSPĖJIMĄ „ORO PAVOJUS“ (RAUDONA), nedelskite ir vykdykite oficialius nurodymus:

Sužinokite, kokia grėsmė kyla.

• Perskaitykite perspėjimo pranešimą mobiliajame telefone.
• Išgirdus kaukiančias sirenas, nedelsiant įsijunkite Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir išklausykite skelbiamą informaciją bei rekomendacijas, kaip elgtis.
• Nuolat sekite per visuomenės informavimo priemones perduodamą oficialią informaciją, nes keičiantis situacijai gali keistis ir rekomendacijos.

Jei nurodoma slėptis – nedelsdami ieškokite saugios vietos:

• eikite į artimiausią priedangą. Jei ją galite pasiekti greitai, pasiimkite būtiniausius daiktus ir skubėkite į ją;
• jei priedangos pasiekti negalite, likite pastato viduje ir pasirinkite kuo saugesnę vietą – rūsį, patalpą be langų, kurią nuo lauko skirtų dvi sienos, arba vietą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų. Pasiruoškite būtiniausius daiktus ir sekite oficialią informaciją;
• jei esate lauke, kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą. Tai gali būti ne tik priedangos ženklu pažymėta vieta, bet ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita saugesnė vieta. Be ypatingos priežasties neikite į gatvę;
• jei tokios galimybės nėra, pasinaudokite reljefo suteikiama apsauga – grioviu, dauba ar kita nuo tiesioginio poveikio apsaugota vieta.
• Venkite atvirų erdvių ir nestovėkite prie pastatų langų.
• Likite pasislėpę, kol gausite pranešimą, kad pavojus atšauktas.

Bendrieji patarimai:

• išlikite ramūs, nepasiduokite panikai, susikaupkite ir perspėkite savo artimuosius bei kaimynus. Veikite apgalvotai;
• be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis;
• stenkitės be būtino reikalo neskambinti artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų. Norėdami susisiekti su artimaisiais, geriau rašykite žinutes;
• nefilmuokite ir nefotografuokite, jei matote skrendantį objektą. Joks kadras nevertas jūsų gyvybės.

Sekite informaciją:

• viso pavojaus metu sekite oficialius pranešimus;
• situacijai keičiantis gali būti pateikiami papildomi nurodymai – slėptis, evakuotis ar imtis kitų apsaugos priemonių;
• pasitikėkite tik oficialiais informacijos šaltiniais ir neplatinkite nepatikrintos informacijos;
• likite saugioje vietoje tol, kol gausite pranešimą, kad oro pavojus atšauktas (balta), arba bus pateikti kiti nurodymai.

REKOMENDACIJOS, KAIP ELGTIS SKIRTINGOSE SITUACIJOSE

Jei esate biure, darbo vietoje ar kitų pastatų viduje (prekybos centruose, sporto klubuose, degalinėse, maitinimo įstaigose ir pan.):

• gavę pranešimą, vadovaukitės įstaigos vadovų ar jų įgaliotų atstovų nurodymais;
• jeigu tokių nurodymų negavote, nedelsdami palikite darbo ar kitą vietą ir eikite į artimiausią priedangą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę arba rūsį;
• jei priedangos arti nėra, tame pastate, kuriame esate, naudokitės kita saugia patalpa – rūsiu, cokoliniu aukštu ar kita patalpa be langų, kurią nuo lauko skirtų dvi sienos;
• jeigu privalote likti patalpoje su langais, pasitraukite nuo jų kuo toliau. Langas – pavojingiausia vieta.

Jei esate autobuse ar viešajame transporte:

• vadovaukitės vairuotojo nurodymais. Netrukdykite vairuotojui ir nereikalaukite sustoti jūsų pasirinktoje vietoje;
• sustojus autobusui ir išlipus iš jo, kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą. Tai gali būti ne tik priedangos ženklu pažymėta vieta, bet ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita saugesnė vieta. Be ypatingos priežasties neikite į gatvę.

Jei vairuojate automobilį mieste:

• laikydamiesi Kelių eismo taisyklių ir nekeldami pavojaus kitiems eismo dalyviams, ramiai važiuokite link artimiausios priedangos;
• jeigu galimybės pasiekti priedangą nėra, ieškokite artimiausios vietos, galinčios suteikti apsaugą nuo skeveldrų ir smūgio bangos poveikio – tvirto pastato, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, požeminės perėjos, rūsio ar kitos saugesnės vietos;
• nestabdykite staiga važiuojamojoje dalyje ir nepalikite transporto priemonės vietose, kur galite trukdyti eismui ar sukelti papildomą pavojų;
• venkite sustoti ant tiltų, viadukų, tuneliuose, po estakadomis, prie degalinių, energetikos infrastruktūros objektų, karinės paskirties objektų, didelių žmonių susibūrimo vietų ar kitose galimai pavojingose teritorijose;
• pasiekę saugesnę vietą, išjunkite variklį, palikite transporto priemonę ir eikite į priedangą arba pastato vidų.

Jei vairuojate automobilį už miesto, magistralėse ir greitkeliuose:

• laikydamiesi Kelių eismo taisyklių, neviršydami leistino greičio ir nestabdydami staiga, įvertinkite aplinką;
• jeigu nematote ar negirdite akivaizdžių pavojaus požymių, saugiai tęskite kelionę iki artimiausios vietos, kur galima geriau apsisaugoti – gyvenvietės, pastato, požeminės perėjos ar kitos saugesnės vietos;
• jeigu matote žemai skrendantį objektą, girdite sprogimus ar kitus akivaizdžius pavojaus požymius, saugiai sustokite už važiuojamosios dalies ribų, išjunkite variklį ir, jei įmanoma, palikite transporto priemonę;
• automobilis ar kita transporto priemonė nėra priedanga, todėl neslėpkite automobilyje, prie jo ar po juo. Transporto priemonė neapsaugo nuo skeveldrų poveikio ir gali užsidegti;
• jei netoliese nėra priedangos, pastato ar kitos saugesnės vietos, pasitraukite nuo transporto priemonės ir ieškokite vietovės reljefo nelygumų – griovio, pylimo, įdubos ar kitos žemiau esančios vietos, galinčios sumažinti skeveldrų ir smūgio bangos poveikį;
• atsigulkite ant žemės, prisidenkite galvą ir kaklą rankomis ar turimomis priemonėmis ir laukite, kol pavojus praeis arba bus pateikta oficiali informacija;
• jeigu nėra galimybės pasitraukti iš transporto priemonės, laikykitės žemiau langų linijos ir rankomis ar turimomis priemonėmis prisidenkite galvą bei kaklą.

Kilus priešo užpuolimo iš oro pavojui ar kitoms karinėms grėsmėms:

• klausykitės oficialių pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programas, tikrinkite pranešimus mobiliajame telefone;
• jei gavote perspėjimą „Oro pavojus“ (raudona), nedelskite ir vykdykite perspėjimo pranešimo nurodymus.
• Jei nurodoma slėptis:

□ eikite į artimiausią priedangą. Jei ją galite pasiekti greitai, pasiimkite būtiniausius daiktus ir skubėkite į ją;

□ jei priedangos pasiekti negalite, likite pastato viduje ir pasirinkite kuo saugesnę vietą – rūsį, patalpą be langų, kurią nuo lauko skirtų dvi sienos, arba vietą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų. Pasiruoškite būtiniausius daiktus ir sekite oficialią informaciją;

□ jei esate lauke, kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą. Tai gali būti ne tik priedangos ženklu pažymėta vieta, bet ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita saugesnė vieta;

□ jei tokios galimybės nėra, pasinaudokite reljefo suteikiama apsauga – grioviu, dauba ar kita nuo tiesioginio poveikio apsaugota vieta;

□ venkite atvirų erdvių ir nestovėkite prie pastatų langų.

• Likite pasislėpę, kol gausite pranešimą, kad oro pavojus atšauktas.
• Gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus bei užrakinkite duris.
• Mobiliojo ryšio tinklą naudokite tik būtinais atvejais. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.

Jei netoliese įvyko sprogimas:

• nedelsdami kriskite ant žemės ir rankomis prisidenkite galvą;
• jei įmanoma, pasinaudokite priedanga. Priedangą rinkitės iš arčiausiai esančių objektų – tai gali būti pastatas, griovys, dauba, medis ar net šaligatvio bortelis;
• nugriaudėjus sprogimui, neskubėkite palikti priedangos – gali kristi skeveldros arba įvykti pakartotinių sprogimų;
• pasibaigus pavojui, persikelkite į saugesnę vietą ir kurį laiką joje pasilikite. Apšaudymas gali atsinaujinti per 1–30 minučių;
• jei sprogimas įvyko pastate, naudokitės avariniais išėjimais, nesinaudokite liftais;
• padėkite sužeistiesiems tik tada, kai tai daryti saugu – padėkite jiems evakuotis į saugią vietą, suteikite pirmąją medicinos pagalbą. Pasirinkdami saugią vietą, atkreipkite dėmesį į pažeistas pastatų konstrukcijas;
• nelieskite įtartinų daiktų ar nesprogusių šaudmenų. Apie juos praneškite telefonu 112;
• esant poreikiui, padėkite valyti griuvėsius, kelius, šalinti oro antpuolio padarinius.

Pamačius ar išgirdus skrendantį bepilotį orlaivį:

• išlikite ramūs ir nedelsdami eikite į pastato vidų arba priedangą;
• venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų;
• slėpkitės laikydamiesi dviejų sienų taisyklės, t. y. patalpoje, kurią nuo lauko skiria bent dvi sienos – buto koridoriuje, o ne kambaryje su langais;
• nesiartinkite prie nukritusių ar pastebėtų dronų ir nebandykite jų liesti;
• jei saugu, įsidėmėkite drono kryptį ir informaciją perduokite telefonu 112;
• neskelbkite dronų nuotraukų ar vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose;
• laikykitės atsakingų institucijų nurodymų ir sekite oficialius pranešimus;
• padėkite vaikams ir žmonėms, kuriems gali reikėti pagalbos, pasiekti saugią vietą. Pasirūpinkite naminiais gyvūnais;
• informuokite aplinkinius apie pavojų.

Jeigu jūsų mieste ar gyvenvietėje pasirodė priešiški kariai:

• išlikite ramūs. Sekite oficialią informaciją ir išsiaiškinkite, kas vyksta;
• nebūkite smalsūs ir nesiartinkite prie ginkluotų asmenų, karinės technikos ar karinių objektų;
• neleiskite vaikams būti lauke be priežiūros;
• venkite fotografuoti ar filmuoti ginkluotus asmenis arba darykite tai nepastebimai;
• bendraudami su ginkluotais asmenimis nedarykite staigių judesių, nelaikykite rankų kišenėse ir nesiginčykite;
• jei į jūsų būstą įeina ginkluoti žmonės ir ketina jame įsikurti, išeikite iš namų, pasitraukite į saugesnę vietą;
• judėkite tik tada, kai tai būtina, ir laikykitės nustatytų apribojimų. Geriau eikite dviese, pėsčiomis, o ne važiuokite automobiliu. Išsiaiškinkite, kada geriau judėti mieste – dieną ar sutemus.

Kai šalia aidi šūviai ar vyksta susišaudymas:

• jei esate lauke, nebėkite, nedelsdami griūkite ant žemės ir prisidenkite galvą. Griūkite ten, kur stovite, neieškokite švaresnės vietos;
• šūviams aprimus, šliaužkite į saugesnę vietą – rūsį, požeminę perėją, griovį ar pastatą;
• nesiartinkite prie langų ar durų;
• jei esate namuose, išjunkite šviesas, užtraukite užuolaidas ir slėpkitės patalpoje be langų;
• šūviams aprimus, jei likti namuose nesaugu, vykite į artimiausią priedangą arba kitą nurodytą saugią vietą.

» Krašto apsaugos ministerijos leidiniai «

» Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai (2022 m.) «

» Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui «

» Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės «

» Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai «

» Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai (anglų kalba) «

» Pilietinio pasipriešinimo abėcėlė. Patarimai, kaip kovoti be ginklų «

Lietuvos kariuomenės animacinis filmukas:

» Nepaprastoji ir karo padėtys «

Jei pastebėjote įtartiną daiktą, kuris gali būti sprogmuo, elkitės atsargiai ir nedelsdami imkitės šių veiksmų:

• nelieskite, nejudinkite ir neatidarinėkite įtartino daikto;
• atsitraukite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir pasitraukite kuo toliau nuo radinio, saugiu atstumu. Yra sakoma, „jei tu matai bombą - bomba mato tave“;
• jei įmanoma, pasislėpkite už tvirtos konstrukcijos ar pastato. Venkite vietų prie langų – sprogimo metu dūžtančių langų šukės gali sužeisti;
• nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir praneškite apie radinį;
• nesistenkite patys nustatyti, ar daiktas iš tiesų yra sprogmuo. Jei kyla bent menkiausias įtarimas, apie tai turi būti informuotos tarnybos;
• įspėkite aplinkinius apie pavojų ir pasirūpinkite, kad žmonės nesiartintų prie įtartino daikto;
• jei reikia, paprašykite kitų žmonių pagalbos perspėjant praeivius ir ribojant patekimą į pavojingą zoną;
• laukite atvykstančių pareigūnų saugioje vietoje. Jūsų suteikta informacija padės greičiau nustatyti radinio vietą ir pobūdį.

Svarbu: jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad rastas daiktas gali būti sprogmuo, apie jį praneškite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Nebūtina būti specialistu ar tiksliai žinoti, ar radinys iš tiesų pavojingas. Įtartinus radinius visada turi įvertinti specialistai.

Dažnai žmonės delsia pranešti, nes abejoja savo įtarimais arba baiminasi, kad suklys. Tačiau geriau išminuotojams patikrinti nepavojingą daiktą, nei neįvertinta grėsmė sukeltų pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Už sąžiningą pranešimą apie galimą pavojų nebaudžiama, net jei vėliau paaiškėja, kad daiktas nebuvo sprogmuo. Atsakomybė taikoma tik už sąmoningai melagingus pranešimus, kai asmuo žino, kad pavojaus nėra, tačiau tyčia klaidina tarnybas.

Svarbiausia – neišsigąskite ir išlikite ramūs

Dauguma grasinimų apie sprogmenis nepasitvirtina, tačiau kiekvieną pranešimą būtina vertinti atsakingai. Nepanikuokite, neplatinkite nepatikrintos informacijos, išlikite budrūs ir vykdykite šias rekomendacijas.

Jei gavote pranešimą el. paštu, telefonu ar kitu būdu

• Nenutraukite veiklos ir neskubėkite evakuoti žmonių vien dėl gauto pranešimo.
• Nedelsdami informuokite organizacijos vadovą arba atsakingą asmenį.
• Pasitarkite su policija informacijos telefonu +370 700 60 000. Jums patars, kaip elgtis ir kokius veiksmus būtina atlikti.
• Vykdykite pareigūnų pateiktas rekomendacijas.
• Neplatinkite grasinančio pranešimo kitiems asmenims, jei to nereikia situacijai valdyti.

Kaip teisingai skambinti policijos informacijos telefonu +370 700 60 000?

Paskirkite vieną atsakingą asmenį, kuris praneš policijai. Neskambinkite iš tos pačios organizacijos keli darbuotojai vienu metu. Surinkę numerį, kantriai laukite, kol atsilieps operatorius. Jei reikės, net kelias minutes. Nenutraukite skambučio ir nerinkite numerio iš naujo.

Jei kyla pagrįstų įtarimų, kad grėsmė gali būti reali

• Nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir, jei būtina, pradėkite žmonių evakuaciją į saugią vietą.

Grėsmė gali būti reali, jeigu po grasinančio pranešimo, apžiūrėję patalpas ar teritoriją:

• radote įtartiną daiktą ar siuntą;
• pastebėjote įtartinų asmenų ar veiksmų;
• patekimas į teritoriją ar pastatą nėra kontroliuojamas;
• turite kitų požymių, rodančių galimą pavojų.

Pakartotinai neskambinkite telefonu 112 arba kitu pareigūnų nurodytu telefono numeriu, nes esant dideliam pranešimų srautui pareigūnai prioritetą teikia objektams, kuriuos būtina patikrinti.

Perdavus informaciją apie sprogmenį iki pareigūnų atvykimo

• Išlaikykite rimtį ir paskirkite atsakingus asmenis situacijai koordinuoti.
• Įvertinkite, ar visi išėjimai ir evakuacijos keliai yra laisvi bei tinkami naudoti.
• Informuokite organizacijos darbuotojus apie priimtus sprendimus ir skatinkite išlikti ramius.
• Jeigu yra galimybė, įvertinkite, ar nėra papildomų požymių, galinčių rodyti realią grėsmę (įtartinų asmenų, daiktų ar veiklos).
• Jeigu kyla bent menkiausių pagrįstų įtarimų, kad grėsmė gali būti reali, nelaukdami pareigūnų atvykimo pradėkite evakuaciją.
• Užtikrinkite galimybę pagalbos tarnyboms patekti į teritoriją ar pastatą.

Į įvykio vietą atvykus pareigūnams privaloma

• Tiksliai ir operatyviai vykdyti pareigūnų nurodymus bei reikalavimus.
• Pateikti pareigūnams visą iki jų atvykimo gautą informaciją.
• Pareigūnams atlikus patalpų ar teritorijos apžiūrą, sulaukti galutinio sprendimo dėl galimybės tęsti įprastą veiklą.

Gavus pranešimą el. paštu

• Neatsakykite į pranešimą, nepersiųskite jo ir neištrinkite.
• Atkreipkite dėmesį į siuntėjo el. pašto adresą arba naudotojo vardą.
• Išsaugokite visą informaciją, kuri gali būti naudinga pareigūnų tyrimui.
• Jei radote įtartiną objektą ar turite kitų pagrįstų įtarimų, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Jei gaunamas grasinimas telefonu

• Būkite ramūs ir atidžiai klausykite.
• Raskite galimybę pasižymėti svarbią informaciją.
• Jei įmanoma, perspėkite kolegą, kad jis skambintų skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 arba kitu pareigūnų nurodytu telefono numeriu.
• Atkreipkite dėmesį į skambinančiojo telefono numerį, jei jis matomas.
• Jei grasinimas pateiktas įrašytu pranešimu, užsirašykite kuo daugiau informacijos ir perduokite ją pareigūnams.
• Jei grasinimas gautas trumpąja žinute, neatsakykite į ją, nepersiųskite ir neištrinkite.
• Žinokite, į ką organizacijoje kreiptis gavus tokį pranešimą.

Jei grasinimas pateikiamas akis į akį

• Pasistenkite įsiminti kuo daugiau grasinusio asmens išvaizdos ir elgesio ypatumų.
• Kuo tiksliau prisiminkite, kas buvo pasakyta.

Gavus įtartiną siuntą ar pašto siuntinį

• Apie įtartiną siuntą nedelsdami praneškite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 arba kitu pareigūnų nurodytu telefono numeriu.

Įtartinų siuntų požymiai:

• netikėta siunta, ypač pristatyta rankiniu būdu;
• paminkštintas vokas arba neįprastai didelė pakuotė;
• papildomas vidinis vokas ar kitas turinys, kurį sunku išimti;
• neįprastas ženklinimas arba pernelyg stiprus sandarinimas, skatinantis atidaryti tam tikrą pusę arba tam tikru būdu;
• keista forma ar deformuota pakuotė;
• visiškai užklijuotas vokas su žymomis „Asmeninis“, „Konfidencialu“ ar panašiomis;
• siunta adresuota organizacijai, o ne konkrečiam asmeniui;
• neįprasta kilmės vieta arba nepatikrinamas grąžinimo adresas;
• netiksliai ar neįprastai užrašytas adresas;
• neįprastas rašymo stilius;
• neįprastas pašto antspaudas arba jo nėra;
• daugiau pašto ženklų nei reikia pagal pakuotės dydį ar svorį;
• riebios dėmės ant pakuotės;
• iš pakuotės sklindantys neįprasti kvapai.

Rekomendacijos organizacijoms dėl kasdienių prevencinių veiksmų

• Įsitikinkite, kad organizacijoje yra nustatytos aiškios veiksmų procedūros pastebėjus įtartiną asmenį, paliktą daiktą ar kitą grėsmę.
• Stebėkite į objektą atvykstančius asmenis ir jų atsinešamus daiktus, vertinkite galimus rizikos požymius.
• Periodiškai tikrinkite, ar avariniai išėjimai yra laisvi ir lengvai atidaromi iš vidaus;
• Užtikrinkite pakankamą teritorijos ir pastatų apšvietimą tamsiuoju paros metu.
• Esant poreikiui konsultuokitės su teritoriją prižiūrinčiais pareigūnais dėl saugumo procedūrų.
• Atlikę rizikos analizę, numatykite galimas grėsmes ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, jei toks planas privalomas.
• Atnaujinus ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, organizuokite 2 valandų civilinės saugos mokymus darbuotojams tema, kaip elgtis gavus grasinantį pranešimą apie sprogmenį.

Masiniuose renginiuose – koncertuose, sporto varžybose, festivaliuose, miesto šventėse ir kituose dideliuose žmonių susibūrimuose – svarbu išlikti budriems, laikytis nustatytų taisyklių ir žinoti, kaip elgtis kilus pavojui. Didelė žmonių koncentracija, ribota erdvė ar netikėti įvykiai gali greitai sukelti spūstis ir pavojingas situacijas.

Prieš vykdami į renginį

• Susipažinkite su renginio vietos vidaus taisyklėmis, įsinešti draudžiamų daiktų sąrašu, renginio vietos išplanavimu, pagrindiniais ir avariniais išėjimais, evakuacijos tvarka.
• Susitarkite su kartu vykstančiais artimaisiais ar draugais dėl susitikimo vietos, jei pasimestumėte arba nutrūktų mobilusis ryšys.
• Rekomenduojama į renginį vykti viešuoju transportu – taip išvengsite transporto spūsčių ir prireikus galėsite greičiau pasišalinti iš teritorijos.
• Į renginį pasiimkite tik būtiniausius daiktus.  Nesineškite aštrių daiktų, skėčių, lazdų, didelių kuprinių, lagaminų ar kitų stambių daiktų. Prieš vykdami pasitikrinkite, kokių daiktų neleidžiama įsinešti.
  Atvykus į renginio vietą
• Įsidėmėkite artimiausius išėjimus, evakuacijos kelius ir vietas, į kurias būtų galima saugiai pasitraukti kilus pavojui.
• Atkreipkite dėmesį, kur yra apsaugos darbuotojai, policijos pareigūnai, medicinos pagalbos punktai ir informacijos centrai.
• Stebėkite informacinius ekranus, garsinius pranešimus ir kitą organizatorių teikiamą informaciją.
• Vykdykite organizatorių, apsaugos darbuotojų, policijos pareigūnų ir kitų atsakingų tarnybų nurodymus.
  Renginio metu
• Stebėkite aplinką ir venkite vietų, kuriose susidaro didelės žmonių spūstys ir iš kurių būtų sudėtinga greitai pasitraukti. Jei įmanoma, nestovėkite prie pat scenos, sporto aikštės ar kitų vietų, kuriose žmonių koncentracija yra didžiausia.
• Laikykitės atokiau nuo agresyviai nusiteikusių, neblaivių ar apsvaigusių asmenų. Jų elgesys gali būti neprognozuojamas ir kelti pavojų aplinkiniams.
• Pastebėję įtartinai besielgiantį asmenį, neprovokuokite jo ir nebandykite aiškintis situacijos patys. Ramiai pasišalinkite ir informuokite policijos pareigūną ar apsaugos darbuotoją.
• Pastebėję paliktą įtartiną daiktą, jo nelieskite ir nejudinkite. Nedelsdami informuokite artimiausią policijos pareigūną ar apsaugos darbuotoją.
  Kilus neramumams ar smurto protrūkiui
• Nedelsdami pasišalinkite iš įvykio vietos, nesibūriuokite ir nesmalsaukite. Judėkite saugesnės vietos link ir vykdykite pareigūnų nurodymus.
• Kilus masiniams neramumams, laikykitės atokiau nuo policijos pareigūnų ar apsaugos darbuotojų, nes agresyviai nusiteikusi minia savo veiksmus gali nukreipti prieš specialiųjų tarnybų pareigūnus.
  Kaip elgtis spūsties metu
• Išlikite ramūs ir nepanikuokite. Nesistumdykite ir nebandykite judėti prieš žmonių srautą.
• Jeigu patekote į minią, judėkite kartu su žmonių srautu ir venkite atsidurti jos centre. Ieškokite galimybės pasitraukti iš minios į mažiau žmonių užpildytą vietą. Nesikabinkite į kelyje pasitaikančius daiktus ar konstrukcijas.
• Judėdami minioje nelaikykite rankų kišenėse ir stenkitės neprispausti prie sienų, tvorų, pertvarų ar kitų konstrukcijų.
• Spūstyje rankas laikykite sulenktas prie krūtinės – taip apsaugosite krūtinės ląstą, palengvinsite kvėpavimą ir sumažinsite riziką būti suspaustam minioje. Atminkite, kad spūstyse didžiausią pavojų dažniausiai kelia ne kritimai, o žmonių suspaudimas.
• Jei nugriuvote, stenkitės kuo greičiau atsistoti. Jei atsistoti nepavyksta, susirieskite ant šono, rankomis prisidenkite galvą ir stenkitės apsaugoti gyvybiškai svarbius organus, o atsiradus galimybei – kuo greičiau pasitraukite iš žmonių srauto.
• Atkreipkite dėmesį į vaikus, vyresnio amžiaus žmones, nėščiąsias, asmenis su negalia ar turinčius judėjimo sunkumų ir, jei tai nekelia pavojaus jūsų saugumui, padėkite nukritusiems ar pagalbos reikalaujantiems žmonėms.
  Kilus gaisrui ar kitam pavojui
• Nedelsdami vykdykite apsaugos darbuotojų, specialiųjų tarnybų ar organizatorių nurodymus.
• Evakuokitės nurodytais maršrutais.
• Išeidami laikykitės saugaus atstumo nuo stiklinių pertvarų, reklaminių stendų, laikinų konstrukcijų ir kitų objektų, kurie gali dužti ar virsti.
• Negrįžkite į pavojingą teritoriją, kol nebus paskelbta, kad tai saugu.

Svarbu: masinių renginių metu didžiausią pavojų dažnai sukelia ne pats įvykis, o panika ir spūstys. Išlikite ramūs, stebėkite aplinką ir vykdykite atsakingų tarnybų nurodymus.

Video peržiūra

Teroristų išpuolio objektai gali būti žmonės, gyvūnai, augalai, pastatai, maisto produktai, pasėliai. Jiems sunaikinti arba užteršti gali būti panaudoti masinio naikinimo ginklų komponentai, kurie pasižymi dideliu naikinamuoju ir žalojamuoju poveikiu.

Šiuo metu egzistuoja šios pagrindinės masinio naikinimo ginklų rūšys: biologinis, cheminis, branduolinis, radiologinis.

Radiologiniais ginklais vadinamos naikinimo priemonės ar įrenginiai, kurie pagaminti specialiai radioaktyviosioms medžiagoms paskleisti.

Radioaktyviosios medžiagos gali būti paskleistos:

• sprogimo;
• tiesioginio purškimo arba išsklaidymo;
• per vandenį;
• kietųjų dalelių (dulkių) ar aerozolių pavidalu ir kt.

Radioaktyviosios medžiagos ypatingos tuo, kad nuolat skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę (alfa, beta daleles ir gama spindulius), kurie sukelia nepageidautinus pokyčius žmonių ir kitų gyvųjų organizmų audiniuose.

Rūpinantis savo sveikata svarbu žinoti, kad galima tiek vidinė, tiek išorinė apšvita. Į žmogaus organizmą radioaktyviosios medžiagos gali patekti su įkvepiamu oru, maistu, geriamuoju vandeniu,  ar per atviras žaizdas ir švitinti iš vidaus.

Todėl patartina dėvėti apsauginius kostiumus ar apsiaustus, dujokaukes, respiratorius ar paprasčiausius vatos ir marlės raiščius, kad kuo mažiau dulkių ir aerozolių su radioaktyviosiomis medžiagomis patektų į organizmą. Tuo pačiu tikslu rekomenduojama sandarinti įvairios paskirties pastatus.

Dujokaukės, respiratoriai, apsauginiai  kostiumai ar apsiaustai neapsaugo nuo didele skvarba pasižyminčios gama spinduliuotės. Todėl pagal galimybes rekomenduojama vengti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos aplinkos ar pavienių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių.

Atsiminkite, kad jonizuojančios spinduliuotės poveikio tiesiogiai nepajausite, todėl, jei įtariate, kad nelaimės vietoje galėjo būti panaudotas radiologinis ginklas, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.

Tai svarbu todėl, kad tik specialistai gali identifikuoti panaudotas radioaktyviąsias medžiagas, prognozuoti galimą radioaktyviojo užterštumo poveikį žmonėms ir aplinkai.

Jei įtariate, kad teroristai panaudojo radiologinį ginklą:

• pridenkite kvėpavimo takus;
• nelieskite jokių daiktų įvykio vietoje;
• laikykitės kuo toliau nuo bet kokio regimo dūmų ar garų šaltinio;
• suteikite pirmąją medicininę pagalbą nukentėjusiesiems;
• kuo skubiau išeikite iš pavojingos zonos;
• patarkite žmonėms kuo toliau pasitraukti nuo įvykio vietos, kol atvyks specialiosios tarnybos;
• patariama stovėti prieš vėją nuo įvykio vietos. Saugus nuotolis nuo užterštos zonos ribos – mažiausiai 30–50 metrų;
• negerkite, nevalgykite, nerūkykite įvykio vietoje ar šalia jos;
• palaukite į įvykio vietą atvykstančių tarnybų ir informuokite jas apie situaciją įvykio vietoje;
• laikykitės asmens higienos reikalavimų;
• klausykitės pranešimų per radiją ir televiziją ir elkitės pagal jų rekomendacijas;
• pajutę pirmuosius sveikatos sutrikimus: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kylančią temperatūrą, bendrą silpnumą, tuoj pat skambinkite skubios pagalbos telefonu 112 arba kreipkitės į medikus.

Su chemine tarša susijusių nelaimių tikimybė šiais laikais auga ne tik dėl pavojingų objektų gausos, bet ir dėl nuolat plintančio terorizmo.

Teroristų išpuolio objektai gali būti žmonės, gyvūnai, augalai, pastatai, maisto produktai, pasėliai. Jiems sunaikinti arba užteršti gali būti panaudoti masinio naikinimo ginklų komponentai, kurie pasižymi dideliu naikinamuoju ir žalojamuoju poveikiu.

Pastaruoju metu egzistuoja šios pagrindinės masinio naikinimo ginklų rūšys – biologinis, cheminis, branduolinis, radiologinis.

Cheminis ginklas – cheminės kovinės medžiagos ir jų junginiai, kurie naudojami žudyti, sužeisti ar tam tikram laikui žmogų ar gyvūną padaryti neveiksnų, taip pat gabenimo į taikinį priemonės.

Teroristai gali panaudoti šių grupių kovines nuodingąsias medžiagas:

• nervus paralyžiuojančias. Jos sutrikdo nervinių impulsų perdavimą iš smegenų ląstelėms. Ankstyvieji apsinuodijimo simptomai – lipni oda, pamėlynavusios lūpos, smarkus drebulys. Medžiagos gali būti vaisių, kamparo arba sieros kvapo. Jos yra patvarios;
• bendrojo poveikio. Trukdo perduoti deguonį raudoniesiems kraujo kūneliams. Apsinuodijimo simptomai – pamėlynuoja oda. Medžiagos gali būti karčiųjų migdolų arba persikų sėklų kvapo, nepatvarios;
• odą žeidžiančias. Sukelia odos bėrimus, žaizdas ir didelius pūlinius. Medžiagos gali būti česnako arba pelargonijų kvapo, patvarios;
• dusinančias. Paveikia nosies ir gerklės gleivinę, ištirpsta audiniai, pasireiškia dusimas, žmogus gargaliuoja, šniokščia. Medžiagos gali būti džiūvančios žolės, suplėkusio šieno kvapo, nepatvarios;
• nepatvarios medžiagos išsilaiko nuo kelių minučių iki kelių valandų. Patvarių medžiagų savybės išlieka nuo 6–8 valandų iki pusantro mėnesio;
• paprastai kovinės nuodingosios medžiagos yra skystos, jas galima paskleisti kaip aerozolius.

Jei pastebėjote šias įtartinas priemones:

• orlaivius, sraigtasparnius su purškimo sistemomis (virš gyvenamųjų vietovių);
• miglai arba aerozoliams paskleisti priemones (aerozolių generatoriai) nebūdingose vietose;
• dujų cilindrus neįprastose vietose;
• paketus, lagaminus, konteinerius;

arba sužinojote apie galimus teroro veiksmus – kuo skubiau skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.

Jei esate darbovietėje, pirmiausia apie įvykį praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite skubios pagalbos telefonu 112. Taip pat informuokite pastato apsaugos darbuotojus ar kitus prižiūrėtojus.

Išgirdę nedidelio galingumo duslų sprogimą, pamatę besiveržiant dujas, garus, rūką ar dulkes, pajutę nepažįstamą kvapą, galite įtarti, kad į aplinką pateko nuodingosios medžiagos, tad kuo skubiau:

• užsidenkite nosį ir burną;
• nelieskite jokių daiktų įvykio vietoje;
• kuo skubiau eikite iš užterštos zonos nurodyta kryptimi (statmenai vėjo krypčiai), venkite žemesnių vietų, nes ten labiau kaupiasi pavojingos medžiagos. Įėję į patalpas, kopkite į aukštesnius aukštus.
• jeigu tai įvyko pastate ar kambaryje, išeikite iš jo, uždarykite duris ir neleiskite įeiti kitiems asmenims.
• negalima valgyti, gerti, rūkyti, jei esate pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštoje teritorijoje.
• išėję iš užterštos zonos, prieš įeidami į švarias patalpas, nusivilkite viršutinius drabužius, nusisekite papuošalus, nusiaukite batus ir sudėkite viską į plastikinį maišą.
• jei galite, nuplaukite tuos daiktus vandeniu arba išskalbkite skalbimo, degazavimo priemonėmis. Jei ne – palikite maišą už švarios teritorijos ribų.
• burną, nosį, akis skalaukite vandeniu. Jei yra galimybė – nusiprauskite po dušu su muilu. Pasikeiskite apatinius drabužius.
• įsijunkite radiją ir televizorių, nes jums nuolatos bus teikiama naujausia informacija ir rekomendacijos, kaip elgtis teroro akto metu.
• jei jaučiate silpnumą, atsirado kosulys, peršti akys, ašarojate, svaigsta galva, skauda pilvą, pykina, prasideda traukuliai, neaiškios medžiagos nudegina odą, kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą arba kreipkitės į gydymo įstaigą.