Socialiniai pavojai

Kaip elgtis masinių renginių metu

  • Vykdami į masinius renginius arenose, stadionuose – susipažinkite su arenų ir stadionų vidaus taisyklėmis ir evakuacijos tvarka;
  • siekiant išvengti spūsčių, į masinius renginius rekomenduojama vykti visuomeniniu transportu;
  • nerekomenduojama arba draudžiama neštis į masinius renginius: ginklus, aštrius daiktus, bet kokius skysčius, skėčius, lazdas, rankines, kuprines. Pastebėję paliktus įtartinus daiktus – nedelsdami informuokite artimiausią policijos pareigūną, apsaugos darbuotoją ar organizatorių atstovą;
  • įsidėmėkite, kad įvykus incidentui reikia vykdyti apsaugos darbuotojų, policijos ar organizatorių nurodymus, stebėti informacinius pranešimus;
  • nestovėkite arti scenos, rungtynių aikštės, nes kilus gaisrui, prasidėjus riaušėms ar muštynėms iš šios vietos būtų nelengva pasitraukti;
  • esant masiniams neramumams masinių renginių metu, pavojinga būti šalia policininkų ir apsaugos darbuotojų, nes agresyviai nusiteikusi minia dažnai savo agresiją nukreipia į specialiųjų tarnybų pareigūnus;
  • nesiartinkite prie neblaivių ar nuo narkotikų apsvaigusių žmonių, nes jų elgesys ekstremaliųjų įvykių metu gali būti neprognozuojamas;
  • nerekomenduojama būti šalia įtartinai besielgiančių ir atrodančių asmenų, kurie elgiasi neadekvačiai. Pastebėję įtartinus asmenis, ramiai pasišalinkite ir informuokite policijos pareigūną ar apsaugos darbuotoją;
  • kilus gaisrui, laikykitės saugaus atstumo skubėdami pro stiklines pertvaras ar stendus;
  • venkite spūsčių, nesistumdykite, stenkitės išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Spūsties metu stenkitės neprispausti prie sienų ar pertvarų siekiant išvengti sunkių traumų;
  • spūsties metu galite būti prispausti prie sienų ar pertvarų ir patirti sunkių traumų;
  • nepatartina eiti prieš minią. Jeigu į ją patekote, venkite atsidurti jos centre. Minioje nebandykite kabintis į kelyje pasitaikančius daiktus;
  • nepamirškite, kad minioje didesnė tikimybė ne suklupti, o būti suspaustam. Spūsties metu sulenktas rankas reikia prispausti prie krūtinės. Tai padės palengvinti kvėpavimą ir apsaugoti save nuo suspaudimo;
  • spūsties metu padėkite asmenims, turintiems fiziologinių judėjimo apribojimų, sužeistiems, nukritusiems (jei minia juda), vaikams ir pan.

Video peržiūra

Kaip elgtis kilus oro pavojui ir kitoms karinėms grėsmėms

Kilus priešo užpuolimo iš oro pavojui ar kitoms karinėms grėsmėms:

  • klausykitės pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą;
  • tikrinkite pranešimus mobiliajame telefone;
  • jei civilinės saugos signalas ,,Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpkite;
  • nepasiduokite panikai, elkitės ramiai, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite, perspėkite artimuosius, kaimynus;
  • be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis;
  • gavę nurodymą slėptis, apsirenkite ir skubėkite į nurodytą, apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą slėptuvę ar kitą priedangą. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinių reikmenų, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus;
  • jei liekate namuose, imkitės apsaugos priemonių: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite kambaryje be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje. Jeigu slepiatės rūsyje, apie tai praneškite kaimynams arba draugams, kad jus galėtų išgelbėti užgriuvus;
  • automobilyje įsijunkite radiją, klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų;
  • gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms;
  • stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.

Sprogimo vietoje (arba po sprogimo):

  • kriskite ant žemės ir rankomis prisidenkite galvą, jei yra galimybė, pasinaudokite priedanga. Priedangą šiuo atveju reikėtų rinktis iš arčiausiai esančių daiktų, tai gali būti pastatas, griovys, dauba, medis ar net šaligatvio bortelis;
  • nugriaudėjus sprogimui neskubėkite palikti priedangos, kai kurios skeveldros nukrinta netoli sprogimo vietos po keliolikos sekundžių, taip pat gali sprogti kiti (antriniai) sprogstamieji užtaisai;
  • įsitikinę, kad apšaudymas baigėsi ir skeveldros daugiau nekrinta, susiraskite saugią priedangą ir dar kurį laiką joje pabūkite (apšaudymas gali atsinaujinti per 1–30 minučių. Jei sprogimas įvyko pastate, naudokitės avariniais išėjimais. Naudotis liftais griežtai draudžiama;
  • jei yra sužeistų asmenų, padėkite jiems evakuotis į saugią vietą ir suteikite pirmąją medicinos pagalbą. Pasirinkdami saugią vietą, atkreipkite dėmesį į pažeistas pastatų konstrukcijas, nes pastatas ar jo dalis gali sugriūti;
  • nelieskite įtartino daikto ar sprogmens, jei yra galimybė pažymėkite įtartiną daiktą (jo perimetrą) ir įspėkite oficialias struktūras;
  • padėkite valyti griuvėsius, kelius, šalinti oro antpuolio padarinius.

Jeigu jūsų mieste ar gyvenvietėje pasirodė priešiški kariai:

  • stenkitės išlikti ramūs. Bandykite išsiaiškinti, kas vyksta ir tik tuomet spręskite, ką daryti;
  • jeigu matote kieme kareivius, nesiartinkite prie jų, būdami šalia galite tapti taikiniu ar atsitiktinės kulkos auka;
  • nebūkite smalsūs, nepasiduokite pagundai pasižiūrėti į karinę techniką, ginklus ar ginkluotus žmones iš arčiau – smalsuoliai gali būti palaikyti šnipais;
  • neleiskite vaikų į gatves, jie smalsūs ir gali patekti po tanko vikšrais, nukentėti nuo važiuojančios karinės technikos, rasti sprogmenį ar neiššovusių šaudmenų;
  • nefilmuokite ir nefotografuokite priešo kareivių arba darykite tai nepastebimai;
  • kalbėdami su ginkluotu žmogumi nelaikykite rankų kišenėse, nedarykite staigių judesių. Nesiginčykite su žmogumi, kurio rankose ginklas. Negrasinkite jam tarptautinėmis institucijomis ir neapeliuokite į savo teises – ginkluoti asmenys gali būti pavargę, įsitempę, labai įtarūs ir negailestingi;
  • jeigu į jūsų namus įeina ginkluoti žmonės ir ketina juose įsikurti, išeikite iš namų;
  • jeigu jums reikia į miestą, verčiau eikite pėsčiomis, o ne važiuokite automobiliu. Rekomenduojama eiti ne mažiau kaip dviem asmenims – taip saugiau eiti dėl galimų plėšikų antpuolių. Išsiaiškinkite, kada geriau judėti mieste – dieną ar sutemus (tai gali nulemti daugybė veiksnių: snaiperių siautėjimas, artilerinių apšaudymų tendencijos, komendanto valandos režimas ir pan.).

Kai šalia aidi šūviai ar vyksta susišaudymas:

  • jeigu esate lauke, nebėkite, o nedelsdami griūkite ant žemės ir rankomis prisidenkite galvą. Griūkite ten, kur stovite, neieškokite švaresnės vietos;
  • kol aidi šūviai, stenkitės kuo labiau prisispausti prie žemės, o jiems nutilus šliaužkite į patikimesnę vietą (požeminę perėją, rūsį, pastato pirmą aukštą, griovį, už šiukšlių konteinerio ir pan.);
  • pasigirdus šūviams jūsų name, nesiartinkite prie langų;
  • jeigu pasigirsta susišaudymas, o jūs esate namuose, nedelsdami griūkite ant grindų, nušliaužkite iki jungiklio ir išjunkite šviesą, kad nebūtumėte matomi, šluotos kotu (ar kuo nors panašiu) užtraukite užuolaidas, šliaužkite į patalpą be langų (pvz., vonios kambarį);
  • jeigu namuose nesaugu, eikite į artimiausią, apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą kolektyvinės apsaugos statinį, kur jums bus suteiktas prieglobstis ir pagalba.

» Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui «

» Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės «

» Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai «

» Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai (anglų kalba) «

Lietuvos kariuomenės animacinis filmukas:

» Nepaprastoji ir karo padėtys «

Kaip elgtis teroristams panaudojus radiologinį ginklą

Teroristų išpuolio objektai gali būti žmonės, gyvūnai, augalai, pastatai, maisto produktai, pasėliai. Jiems sunaikinti arba užteršti gali būti panaudoti masinio naikinimo ginklų komponentai, kurie pasižymi dideliu naikinamuoju ir žalojamuoju poveikiu.

Šiuo metu egzistuoja šios pagrindinės masinio naikinimo ginklų rūšys: biologinis, cheminis, branduolinis, radiologinis.

Radiologiniais ginklais vadinamos naikinimo priemonės ar įrenginiai, kurie pagaminti specialiai radioaktyviosioms medžiagoms paskleisti.

Radioaktyviosios medžiagos gali būti paskleistos:

  • sprogimo;
  • tiesioginio purškimo arba išsklaidymo;
  • per vandenį;
  • kietųjų dalelių (dulkių) ar aerozolių pavidalu ir kt.

Radioaktyviosios medžiagos ypatingos tuo, kad nuolat skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę (alfa, beta daleles ir gama spindulius), kurie sukelia nepageidautinus pokyčius žmonių ir kitų gyvųjų organizmų audiniuose.

Rūpinantis savo sveikata svarbu žinoti, kad galima tiek vidinė, tiek išorinė apšvita. Į žmogaus organizmą radioaktyviosios medžiagos gali patekti su įkvepiamu oru, maistu, geriamuoju vandeniu,  ar per atviras žaizdas ir švitinti iš vidaus.

Todėl patartina dėvėti apsauginius kostiumus ar apsiaustus, dujokaukes, respiratorius ar paprasčiausius vatos ir marlės raiščius, kad kuo mažiau dulkių ir aerozolių su radioaktyviosiomis medžiagomis patektų į organizmą. Tuo pačiu tikslu rekomenduojama sandarinti įvairios paskirties pastatus.

Dujokaukės, respiratoriai, apsauginiai  kostiumai ar apsiaustai neapsaugo nuo didele skvarba pasižyminčios gama spinduliuotės. Todėl pagal galimybes rekomenduojama vengti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos aplinkos ar pavienių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių.

Atsiminkite, kad jonizuojančios spinduliuotės poveikio tiesiogiai nepajausite, todėl, jei įtariate, kad nelaimės vietoje galėjo būti panaudotas radiologinis ginklas, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.

Tai svarbu todėl, kad tik specialistai gali identifikuoti panaudotas radioaktyviąsias medžiagas, prognozuoti galimą radioaktyviojo užterštumo poveikį žmonėms ir aplinkai.

Jei įtariate, kad teroristai panaudojo radiologinį ginklą:

  • pridenkite kvėpavimo takus;
  • nelieskite jokių daiktų įvykio vietoje;
  • laikykitės kuo toliau nuo bet kokio regimo dūmų ar garų šaltinio;
  • suteikite pirmąją medicininę pagalbą nukentėjusiesiems;
  • kuo skubiau išeikite iš pavojingos zonos;
  • patarkite žmonėms kuo toliau pasitraukti nuo įvykio vietos, kol atvyks specialiosios tarnybos;
  • patariama stovėti prieš vėją nuo įvykio vietos. Saugus nuotolis nuo užterštos zonos ribos – mažiausiai 30–50 metrų;
  • negerkite, nevalgykite, nerūkykite įvykio vietoje ar šalia jos;
  • palaukite į įvykio vietą atvykstančių tarnybų ir informuokite jas apie situaciją įvykio vietoje;
  • laikykitės asmens higienos reikalavimų;
  • klausykitės pranešimų per radiją ir televiziją ir elkitės pagal jų rekomendacijas;
  • pajutę pirmuosius sveikatos sutrikimus: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kylančią temperatūrą, bendrą silpnumą, tuoj pat skambinkite skubios pagalbos telefonu 112 arba kreipkitės į medikus.

Kaip elgtis teroristams panaudojus cheminį masinio naikinimo ginklą

Su chemine tarša susijusių nelaimių tikimybė šiais laikais auga ne tik dėl pavojingų objektų gausos, bet ir dėl nuolat plintančio terorizmo.

Teroristų išpuolio objektai gali būti žmonės, gyvūnai, augalai, pastatai, maisto produktai, pasėliai. Jiems sunaikinti arba užteršti gali būti panaudoti masinio naikinimo ginklų komponentai, kurie pasižymi dideliu naikinamuoju ir žalojamuoju poveikiu.

Pastaruoju metu egzistuoja šios pagrindinės masinio naikinimo ginklų rūšys – biologinis, cheminis, branduolinis, radiologinis.

Cheminis ginklas – cheminės kovinės medžiagos ir jų junginiai, kurie naudojami žudyti, sužeisti ar tam tikram laikui žmogų ar gyvūną padaryti neveiksnų, taip pat gabenimo į taikinį priemonės.

Teroristai gali panaudoti šių grupių kovines nuodingąsias medžiagas:

  • nervus paralyžiuojančias. Jos sutrikdo nervinių impulsų perdavimą iš smegenų ląstelėms. Ankstyvieji apsinuodijimo simptomai – lipni oda, pamėlynavusios lūpos, smarkus drebulys. Medžiagos gali būti vaisių, kamparo arba sieros kvapo. Jos yra patvarios;
  • bendrojo poveikio. Trukdo perduoti deguonį raudoniesiems kraujo kūneliams. Apsinuodijimo simptomai – pamėlynuoja oda. Medžiagos gali būti karčiųjų migdolų arba persikų sėklų kvapo, nepatvarios;
  • odą žeidžiančias. Sukelia odos bėrimus, žaizdas ir didelius pūlinius. Medžiagos gali būti česnako arba pelargonijų kvapo, patvarios;
  • dusinančias. Paveikia nosies ir gerklės gleivinę, ištirpsta audiniai, pasireiškia dusimas, žmogus gargaliuoja, šniokščia. Medžiagos gali būti džiūvančios žolės, suplėkusio šieno kvapo, nepatvarios;
  • nepatvarios medžiagos išsilaiko nuo kelių minučių iki kelių valandų. Patvarių medžiagų savybės išlieka nuo 6–8 valandų iki pusantro mėnesio;
  • paprastai kovinės nuodingosios medžiagos yra skystos, jas galima paskleisti kaip aerozolius.

Jei pastebėjote šias įtartinas priemones:

  • orlaivius, sraigtasparnius su purškimo sistemomis (virš gyvenamųjų vietovių);
  • miglai arba aerozoliams paskleisti priemones (aerozolių generatoriai) nebūdingose vietose;
  • dujų cilindrus neįprastose vietose;
  • paketus, lagaminus, konteinerius;

arba sužinojote apie galimus teroro veiksmus – kuo skubiau skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.

Jei esate darbovietėje, pirmiausia apie įvykį praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite skubios pagalbos telefonu 112. Taip pat informuokite pastato apsaugos darbuotojus ar kitus prižiūrėtojus.

Išgirdę nedidelio galingumo duslų sprogimą, pamatę besiveržiant dujas, garus, rūką ar dulkes, pajutę nepažįstamą kvapą, galite įtarti, kad į aplinką pateko nuodingosios medžiagos, tad kuo skubiau:

  • užsidenkite nosį ir burną;
  • nelieskite jokių daiktų įvykio vietoje;
  • kuo skubiau eikite iš užterštos zonos nurodyta kryptimi (statmenai vėjo krypčiai), venkite žemesnių vietų, nes ten labiau kaupiasi pavojingos medžiagos. Įėję į patalpas, kopkite į aukštesnius aukštus.
  • jeigu tai įvyko pastate ar kambaryje, išeikite iš jo, uždarykite duris ir neleiskite įeiti kitiems asmenims.
  • negalima valgyti, gerti, rūkyti, jei esate pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštoje teritorijoje.
  • išėję iš užterštos zonos, prieš įeidami į švarias patalpas, nusivilkite viršutinius drabužius, nusisekite papuošalus, nusiaukite batus ir sudėkite viską į plastikinį maišą.
  • jei galite, nuplaukite tuos daiktus vandeniu arba išskalbkite skalbimo, degazavimo priemonėmis. Jei ne – palikite maišą už švarios teritorijos ribų.
  • burną, nosį, akis skalaukite vandeniu. Jei yra galimybė – nusiprauskite po dušu su muilu. Pasikeiskite apatinius drabužius.
  • įsijunkite radiją ir televizorių, nes jums nuolatos bus teikiama naujausia informacija ir rekomendacijos, kaip elgtis teroro akto metu.
  • jei jaučiate silpnumą, atsirado kosulys, peršti akys, ašarojate, svaigsta galva, skauda pilvą, pykina, prasideda traukuliai, neaiškios medžiagos nudegina odą, kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą arba kreipkitės į gydymo įstaigą.

Mokomieji video

Peržiūrėkite mokomuosius video padėsiančius greičiau įsisavinti informaciją.

Turite klausimų?