Pratybose patikrintas valstybės institucijų bendradarbiavimas paskelbus karo padėtį

Birželio 7 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente vyko Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro pratybos „Perkūno griausmas 2018“. Jos yra dalis didžiausių šalies istorijoje nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas 2018“, kurias birželio 1-15 d. rengia Lietuvos ginkluotosios pajėgos kartu su NATO sąjungininkais.

Pagal pratybų scenarijų Lietuvos teritorijoje veikia priešiškos valstybės žvalgybiniai-diversiniai padaliniai, kurie vykdo išpuolius ir ruošia teritoriją pagrindiniam priešiškų pajėgų puolimui. Netoli visoms Baltijos šalims svarbaus vadinamojo Suvalkų koridoriaus laukiama priešo atakos pradžios. Numatoma, kad priešiškos pajėgos puls Vilniaus kryptimi, pakeliui siekdamos užimti tarpinius objektus, pirmiausia Alytaus miestą ir jo apylinkėse esančius tiltus, kurie yra būtini tolesniam puolimui.

Pratybose „Perkūno griausmas 2018“ dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Krašto apsaugos, Susisiekimo ministerijų, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo, Viešojo saugumo tarnybos prie VRM, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Policijos departamento, Kalėjimų departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai.

Šių pratybų tikslas – šalyje paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir trečiąjį civilinės saugos parengties lygį bei Prezidento dekretu paskelbus karo padėtį, organizuoti Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiklą, kuris rūpintųsi gyventojų evakavimu, jų informavimu, sužeistųjų, karo pabėgėlių ir nuteistųjų apsauga.

Pratyboms vadovavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Mindaugas Kanapickas.