Kaip pasirengti ir elgtis nelaimės metu

Sudarykite šeimos pasirengimo nelaimei planą.

Pasinaudokite civilinės saugos specialistų nurodymais.

Šeimos pasirengimo nelaimei planas

Rekomenduojame kiekvienai šeimai sudaryti planą.

Supažindinkite vaikus su šeimos pasirengimo nelaimei planu.

Turėdami laiko, papasakokite vaikams apie savo ar kitų patirtas nelaimes, ekstremalius įvykius ir kaip žmonėms tuomet pavyko išsigelbėti. Tokia įtaigi informacija ilgam liks jų atmintyje ir sąmonėje. Prireikus jie galės pasinaudoti jūsų pamokymais. Jeigu vaikas dar mažas, iš anksto užrašykite ant kortelės jo vardą, pavardę, adresą ir pritvirtinkite prie jo drabužių.

Supažindinkite vaikus su šeimos pasirengimo nelaimei planu, apsvarstykite, ką būtina pasiimti rengiantis galimai nelaimei. Pasiūlykite jiems patiems surinkti reikalingiausius daiktus, be kurių neįmanoma išsiversti nelaimės metu.

Pagalvokite:

  1. Kur galima būtų slėptis pavojaus atveju?
  2. Kaip nuspręsite evakuotis (mašina, traukiniu, autobusu), jeigu likti vietoje negalima?
  3. Ką darysite, jei suges ar sulūš jūsų automobilis?
  4. Kokie yra kiti evakavimosi keliai, jei pasirinktasis užblokuotas?
  5. Kokius daiktus pasiimsite, jeigu reikės slėptis to paties namo slėptuvėje?; kitoje slėptuvėje?
  6. Kokius daiktus pasiimsite, jei teks evakuotis?

Rekomenduojamas būtiniausių daiktų sąrašas:

Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė. Nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų.

Dokumentai (pasas, gimimo ir santuokos liudijimas, atestatas, diplomas, nuosavybės dokumentai).

  • Pinigai (grynieji pinigai, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, brangenybės).
  • Šeimyninės relikvijos.
  • Maistas 2–3 dienoms.
  • Reikalingi drabužiai (pagal sezoną).
  • Tualetiniai reikmenys.
  • Asmeninės apsaugos priemonės.
  • Nešiojamasis radijo imtuvas, žibintuvėlis, atsarginiai elementai, žiebtuvėlis.

Imkite tik tai, kas reikalinga.

KĄ DARYTI IŠGIRDUS PRANEŠIMĄ APIE NELAIMĘ?

Elkitės ramiai.

Kada reikia pradėti veikti pagal šeimos pasirengimo nelaimei planą?

Apie įvykusią ar artėjančią nelaimę gyventojai perspėjami garsiniu signalu Dėmesio visiems, kuris skelbiamas įjungiant elektros sirenas, objektų garsinius signalus ir kitas signalines priemones, todėl tik išgirdę perspėjamąjį signalą iškart įjunkite televizorių ir radiją. Taip jūs išgirsite pranešimus ir nurodymus, kaip elgtis.

Išgirdę informaciją apie pavojų, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite. Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingo reikalo

Išklausę pranešimą apie įvykusią ar artėjančią nelaimę, toliau vadovaukitės nurodymais, be ypatingos priežasties niekur nevažiuokite.

Jeigu jūs vis dėlto privalote vykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Automobilyje įsijunkite radiją. Klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų.

Išgirdę informaciją apie pavojų, neperkraukite ryšio linijos

Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, nes tuomet ryšio linijos bus perkrautos ir užblokuotos. Gelbėjimo darbų pajėgoms bus ypač reikalingas laisvas ryšys, kad galėtų gauti pranešimus, kokie gyvenamieji rajonai nukentėjo, kiek ten nukentėjusiųjų, kur siųsti pagalbą. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistus asmenis ar apie kokį netikėtą pavojų.

NELAIMEI PRAĖJUS

Būkite atsargūs sugrįžę į vietovę, kur įvyko nelaimė

Atsargiai apžiūrėkite pastatus. Jie gali būti apgadinti arba net ir suniokoti, todėl ypač pavojingi, nes gali bet kada sugriūti. Jei abejojate dėl jų būklės, kreipkitės į savivaldybę, kad būtų iškviesti ekspertai, kurie nustatys, ar saugu jame gyventi.

Įeidami į pastatą jokiu būdu nešvieskite sau kelio fakelu ar žvake. Nerūkykite. Netgi po potvynio gali kilti gaisras arba įvykti sprogimas. Priežasčių daug. Pirmiausia – išsiveržusios dujos, išsiliejusios degios medžiagos.

Laikykitės toliau nuo nutrūkusių laidų (taip pat ir telefono). Bet kuris laidas – mirtino pavojaus šaltinis.

Nejunkite elektros jungiklių, kol neįsitikinote, kad laidai tvarkingi ir nepažeisti. Prireikus kvieskite elektrikus.

Patikrinkite, ar name arba šalia jo nėra dujų, kitų cheminių medžiagų kvapo. Užuodę įtartinus kvapus, praneškite atitinkamoms tarnyboms.

Neskubėkite vartoti namie likusių maisto produktų. Pirmiausia patikrinkite. Jie gali būti pažeisti cheminių medžiagų, pelėsių arba sugedę.

Neskubėkite vartoti vandentiekio ar šulinio vandens. Dėl geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Jeigu jūs atsidūrėte netoli vietos, kur vyksta gelbėjimo darbai, o jūsų pagalbos ten nereikia, be reikalo netrukdykite gelbėtojams.

Niekur nevažiuokite iš namų. Keliai gali būti sugadinti arba užversti. Ypač pavojingi po nelaimių nedideli mediniai tiltai.

Jeigu vis dėlto privalote vykti, būkite itin atsargūs ir laikykitės saugaus greičio. Susidūrę su kokia nors kliūtimi, pavojinga eismo dalyviams, kaip galima greičiau praneškite apie tai civilinės saugos tarnyboms.

REKOMENDACIJOS GYVENTOJAMS

GAISRO PAVOJAI

Gaisras – tai nekontroliuojamas degimas. Per 30 sekundžių nedidelis gaisro židinys gali tapti nekontroliuojamas, po 2 minučių kyla pavojus gyvybei, o per 5 minutes gaisras jau gali apimti visą namą.

Didžiausią pavojų žmonėms gaisro metu kelia ugnis, karštis ir degimo metu išsiskiriančios nuodingos dujos bei dūmai. Ugnis sunaikina turtą, joje galima sudegti, tačiau pagrindinė žūčių gaisruose priežastis – apsinuodijimas degimo produktais, t. y. dūmais ir nuodingomis dujomis.

Ugnis išdegina patalpoje  deguonį ir paskleidžia nuodingas dujas, kurių įkvėpus galima ne tik sunkiai apsinuodyti, bet ir žūti. Žmogus gali prarasti sąmonę – uždusti ar apsinuodyti mažiau nei per 2 minutes. Tiršti juodi dūmai, išsiskiriantys degimo metu, yra pavojingi, nes  mažina matomumą ir graužia akis.

Gaisro metu pavojingas ir karštas oras, kuriuo tenka kvėpuoti. Temperatūra kambaryje gali pasiekti 1000 laipsnių. Esant tokiai temperatūrai apdega plaučiai, o drabužiai, ypač jeigu jie pagaminti iš sintetinių medžiagų – lydosi ir limpa prie odos.

KAD VYKTŲ DEGIMAS

Kad vyktų degimas, reikia trijų komponentų: degiosios medžiagos, liepsnos šaltinio ir oksidatoriaus.

Degiosios medžiagos – tai medžiagos, kurios gali degti: popierius, medis, baldai, drabužiai, žaislai, knygos, namuose esantys kilimai, degūs sienų apmušalai ir t. t. Liepsnos šaltiniais gali būti degtukai, žiebtuvėliai, kibirkštys, žarijos, saulės spinduliai. Oksidatoriumi paprastai būna deguonis, kurio pakanka mus supančiame ore.

Esant skersvėjui ar pučiant vėjui ugnis gauna daugiau oro ir stipriau įsiliepsnoja. Tai patikrinti galima, pavyzdžiui, kuriant laužą ar krosnį: papūtus į besikuriančią liepsną – ugnis plykstelės. Beje, patalpose skersvėjis gali pridaryti daug nemalonumų, o miškas, esant stipriam vėjui, sausros metu gali užsiliepsnoti net nuo mažiausios liepsnelės ar kibirkštėlės.

Gaisras nekils, jeigu trūks nors vieno iš minėtų degimo komponentų – be degiosios medžiagos nebus kam degti, be liepsnos šaltinio niekas neužsidegs, be oro ugnis nuslops.

KODĖL KYLA GAISRAI?

Statistika liudija, kad mūsų šalyje beveik du trečdaliai gaisrų kyla dėl neatsargaus elgesio su ugnimi. Kitos dažniausios gaisrų kilimo priežastys: netvarkingos krosnys, židiniai ir jų naudojimo taisyklių pažeidimai, netvarkinga elektros instaliacija ir elektros prietaisų naudojimo taisyklių pažeidimai, nenupjautos sausos žolės, ražienų deginimas, neatsargus rūkymas.

Kiekvienas, kuriam yra tekę patirti gaisrą savo namuose, be abejo, patvirtins, kad tai yra vienas baisiausių dalykų. Tačiau dažniausiai dėl kilusio gaisro būna kalti patys šeimininkai: nesilaikė elementarių priešgaisrinės saugos taisyklių, pagaminę valgį užmiršo išjungti viryklę, paliko įjungtą lygintuvą ar kitus elektros prietaisus, rūkė lovoje…

Beveik visų gaisrų namuose ar kituose pastatuose galima išvengti, nuo jų apsisaugoti.  Tik privalu laikytis gaisrinės saugos taisyklių.

Mūsų aplinkoje daug įvairiausių degių medžiagų. Stalas, kėdė, spinta, knygos, popieriai, mediniai langai, užuolaidos, minkšti svetainės baldai, žaislai, drabužiai… Kad šie daiktai imtų degti, reikia ugnies šaltinio. Tai krosnis, židinys, žvakė, degtukai, deganti cigaretė, įkaitęs lygintuvas, deganti dujinė viryklė, įjungti šildytuvai, elektros lemputės. Gaisrus sukelia ir naujametinės petardos, fejerverkai ar vadinamosios “šaltosios ugnelės”, kurios iš tikrųjų visai nėra šaltos. Todėl reikia saugotis, kad ugnies šaltinis neprisiliestų prie degios medžiagos:  deganti žvakė nebūtų pastatyta prie užuolaidų, malkos nebūtų sukrautos prie įkaitusios krosnies, deganti cigaretė neatsidurtų ant lovos, neužgesinta nuorūka – šiukšlių kibire, įkaitęs lygintuvas nebūtų paliktas ant lyginamų marškinių. Tai atėmė ne vieną gyvybę ir sunaikino ne vienus namus.

KAIP GAISRAS PLINTA

Gaisro židinys –  vieta, kurioje prasidėjo gaisras. Visi gaisrai prasideda, kai kibirkštis paliečia galintį degti daiktą. Toliau viskas priklauso nuo to, ar greitai bus pastebėtas gaisras,  ar daug šalia gaisro židinio degių medžiagų. Pirmąsias 10 minučių ugnis plinta tolygiai į visas puses. Kai patalpoje temperatūra pakyla iki kritinės ribos, nuo karščio užsidega kiti daiktai. Jeigu kambaryje netvarka, daiktai išmėtyti, jų daug – gaisras plis greičiau. Todėl visos patalpos turi būti tvarkingos. Tvarka namuose, tiesa, nepašalins gaisro kilimo tikimybės, tačiau  neleis trumpą laiką labai įsisiautėti kilusiam gaisrui.

Namuose slypi daug pavojų. Neretai per išsiblaškymą žmonės pamiršta, kad reikia išjungti elektros prietaisus,  neužgesinti nuorūką… Labai dažnai gaisrus sukelia ir patys juose žūsta neatsargiai rūkantys, girtaujantys žmonės.

 ŽVAKĖS ROMANTIŠKA, BET PAVOJINGA            

Deganti žvakė – tai atvira ugnis. Žvakės sukuria ypatingą nuotaiką, tačiau jos gali sukelti ir gaisrus. Todėl svarbu parinkti joms tinkamą vietą. Tokią, kad degančios žvakės niekam nekliudytų, kad prie jų neprieitų namuose esantys mažyliai ar naminiai gyvūnai. Nepatariama statyti žvakių ant palangės, prie užuolaidų, nes skersvėjis gali įpūsti liepsną, o prie jos prisilietusi besiplaikstanti užuolaida tikrai užsidegs… Jokiu būdu nepuošti jomis kalėdinės eglutės!

Žvakės turi stovėti sunkiose, stabiliose žvakidėse. Jei žvakė degama ne žvakidėje, ji turi stovėti ant nedegaus paviršiaus. Todėl negalima degančios žvakės statyti, pavyzdžiui, ant televizoriaus  – plastikinis televizoriaus korpusas pradės lydytis ir gali užsidegti.

Jei degančiomis žvakėmis puošiamas šventinis stalas, reikėtų pasirūpinti, kad per jas nebūtų ko nors siekiama – gali užsidegti prie stalo sėdinčiųjų drabužiai ar plaukai. Puošiant stalą dera žinoti, kad dirbtinės gėlės, kaspinai apie žvakę taip pat gali sukelti gaisrą.

Deganti žvakė skleidžia didelį karštį, todėl virš jos turėtų būti bent 1 m tarpas. Pastatytos lentynose ar po stalu jos tikrai sukels gaisrą. Negalima statyti daug žvakių vienoje vietoje. Tarp dviejų degančių žvakių turi būti bent 10 cm atstumas.

Degančių žvakių negalima judinti, o prieš perkeliant jas į kitą vietą būtina užgesinti. Svarbu prižiūrėti, kad į karštą vašką neprikristų  degių medžiagų, pavyzdžiui, degtukų nuolaužų…

Svarbiausia – nepalikti degančios žvakės be priežiūros,  o išeinant iš kambario ją užpūsti.

APLAIDUS UŽMARŠUMAS VIRTUVĖJE – DIDELIS PAVOJUS

Virtuvėje gaisras gali kilti labai lengvai. Didžiausias pavojus joje – viryklė. Ji skleidžia karštį, todėl gali užsidegti šalia viryklės laikomi rankšluosčiai, užuolaidos ar virš jos padžiauti skalbiniai.

Maisto produktai taip pat yra degūs. Maistas gali pridegti – namai bus pilni dūmų, o pridegusį maistą teks išmesti. Jeigu verdantis puodas bus paliktas ilgą laiką be priežiūros, maistas puode ne tik pridegs, bet ir užsidegs. Kils gaisras.

ĮSIDĖMĖKITE:  pridegusio maisto negalima gesinti vandeniu. Ypač pavojingi įkaitę riebalai. Pasiekę tam tikrą temperatūrą (450 °C), jie savaime užsidega. Jeigu taip atsitiko, reikia nedelsiant išjungti viryklę, užsukti dujų čiaupą ir slopinti liepsną. Ugnis užges uždengus ją dangčiu, nedegiu audeklu ir išjungus degiklį. Dangtį galima nuimti tik tada, kai indas visiškai atvėsta.

Virtuvėje daug kas gali sukelti gaisrą. Pavyzdžiui,  sriubai užpylus  viryklės liepsną,  dujos teka į virtuvę ir gali greitai  sprogti… Arba užsidega puode svylanti košė, liepsna nuo puodo šokteli  prie atviro lango ant plevenančių užuolaidų.

DUJOS NAMUOSE. AR TAI PAVOJINGA?

Neįsivaizduojame virtuvės be viryklės. Didesnį pavojų kelia dujinė viryklė. Dėl menkiausio dujų nuotėkio gali vykti didelis sprogimas, nes dujų ir oro mišinys yra labai sprogus. Todėl nepalikite degančios dujinės viryklės be priežiūros, o nakčiai užsukite dujų tiekimo sklendę. Dujų sklendę gali atsukti ir be priežiūros virtuvėje „šeimininkaujantis” mažylis. Be priežiūros palikti verdantį puodą ar virdulį, arba, atsukus dujų sklendę, pamiršti uždegti degiklį gali ir senyvo amžiaus, turintys atminties ar psichikos sutrikimų, apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų asmenys.

Kad nesusikauptų dujos, virtuvę būtina dažnai vėdinti. Tačiau skersvėjis  gali užgesinti degančią liepsną. Jei dėl kažkokių priežasčių viryklė užgeso, nebandykite jos tuojau vėl uždegti, nes  nežinia, kiek susikaupė nutekėjusių dujų. Tiesiog užsukite dujinės viryklės sklendę ir išvėdinkite virtuvę.

Nepilkite vandens į puodą ar virdulį šiam stovint ant viryklės: vanduo gali užlieti degiklį. Geriau pripildykite juos iš anksto, be to, pilkite ne daugiau kaip 3/4 viso tūrio, kad užviręs skystis neišbėgtų. Jei išbėgo sriuba, nukelkite puodą nuo viryklės, nuplaukite viryklę, patikrinkite, ar neužsikimšusios degiklio angos, išdžiovinkite, ir tik po to galima virti toliau. Tą patį reikia padaryti, jeigu uždegus viryklę matyti, kad ne visos degiklio angos praleidžia dujas. Jei sriubą nutekėjo dar giliau – kvieskite dujininkus.

Dujinės viryklės negalima savavališkai perkelti iš vienos vietos į kitą, kad nebūtų pažeisti sujungimai vamzdžiuose, kuriais jos teka. Bet kokį dujinės viryklės perkėlimą į kitą vietą turi atlikti tik specialistai. Patiems tai daryti griežtai draudžiama.

Dujinės viryklės, kaip ir visi buitiniai prietaisai, nėra amžinos. Daugelyje namų ir butų jos eksploatuojamos 20 ir daugiau metų. Per šį laiką sudyla sklendžių tarpinės – jos tampa nesandarios, išdega orkaitės dugnas.

JEIGU NEPAVYKO IŠVENGTI DUJŲ NUOTĖKIO…

Dujų nuotėkį galima pajusti iš specifinio dujų kvapo. Tiesa, buityje naudojamos gamtinės dujos yra bekvapės, todėl kad pajustume dujų nuotėkį, į jas yra dedama  specialių, kvapą turinčių priedų. Todėl jei namuose užuodėte dujų kvapą, jokiu būdu nedekite žiebtuvėlio ar degtuko. Vietą, kurioje įtariate dujų nuotėkį, patepkite muilo putomis. Jeigu dujų tiekimo vamzdis bus nesandarus, pamatysite kylančius burbuliukus. Tačiau geriau nedelsiant kviesti avarinę dujų tarnybą.

Jeigu patalpose dėl kokių nors priežasčių susikaupė daug dujų ir jaučiamas stiprus specifinis kvapas, nosį ir burną reikia užsidengti drėgnu audeklu ar nosine, po to skubiai užsukti dujų sklendę bei plačiai atverti langus. Jeigu į virtuvę įeiti neįmanoma – liepkite išeiti visiems iš buto, perspėkite kaimynus, kad jie taip pat išeitų iš savo butų, skubiai skambinkite avarinei dujų tarnybai ir kvieskite ugniagesius gelbėtojus. Avarinių tarnybų laukite lauke.

Jokiu būdu nejunkite jokių elektros prietaisų  – durų skambučių, šviestuvų, kad neįskeltumėte kibirkšties ir nesukeltumėte sprogimo.

Jeigu dujų nuotėkio vietoje ėmė degti, negesinkite. Kol dujos dega – sprogimo nebus. Tokiu atveju reikia užsukti dujų sklendę, jei tai įmanoma, ir žiūrėti, kad neužsidegtų šalia esantys daiktai. Kvieskite ugniagesius ir avarinę dujų tarnybą!

Jeigu dujų kvapas jaučiamas daugiabučio namo laiptinėje – nedelsdami kvieskite avarinę dujų tarnybą, atidarykite laiptinės duris, langus. Kadangi gamtinės dujos lengvesnės už orą, didžiausia jų koncentracija bus viršutinėje laiptinės dalyje, todėl ten būtinai atverkite langus.

Perspėkite kaimynus, kad jie nesinaudotų atvira ugnimi ir elektriniais skambučiais. Pasirūpinkite, kad į lauką išeitų žmonės iš tų butų, kurie yra arčiausiai dujų nuotėkio vietos. Tai atliekant, prie nosies ir burnos reikia laikyti sudrėkintą nosinę ar kitą audeklą.

Jeigu kaimynystėje nugriaudėjo sprogimas (tikėtina, kad dėl dujų nuotėkio), savo virtuvėje skubiai užsukite dujų sklendę, išjunkite elektrą ir, uždarę duris, skubiai išeikite iš buto. Tuoj pat kvieskite visas avarines tarnybas: priešgaisrinę gelbėjimo, medicinos, dujų. Kol jos atvyks, jeigu yra galimybė, mėginkite gelbėti nukentėjusius. Bet būkite atsargūs – sprogimai gali pasikartoti.

ELEKTRA – GALINGA, BET PAVOJINGA ENERGIJA

Neįsivaizduojame buities be elektros prietaisų. Kiekvienuose na­muose jais naudojamasi ir dieną, ir naktį. Apžvelkite savo namus ir suskaičiuokite, kiek elektros prietaisų veikia naktį. Jų gan daug:  šaldytuvas, šaldiklis, orkaitės laikrodis, televizoriaus budintis režimas, vaizdo grotuvas, žadintuvas, telefono atsakiklis, mobiliojo telefono įkroviklis. O kiek elektros prietaisų nenaudojami, bet lieka nakčiai įjungti į kištukinius lizdus? Virdulys, radijas, kompiuteris, mikrobangų krosnelė, elektrinė viryklė. Šie prietaisai yra įjungti į elektros tinklą, ir to pakanka, kad esant tam tikroms sąlygoms kiltų gaisras.

Dėl netvarkingų elektros prietaisų, dėl neteisingo naudojimosi elektros energija kyla iki dešimtadalio visų gaisrų. Dažniausios priežastys, nuo kurių elektros tinkle kyla gaisrai, tai vanduo šalia elektros laidų, perkrautas tinklas, pliki, neizoliuoti, kabantys elektros laidai.

Pavojingiausia namuose yra vandens ir elektros kaimynystė Todėl pasirūpinkite, kad nesušlaptų ar nesudrėktų elektros laidai, kištukiniai lizdai, kištukai ar patys elektros prietaisai. Nestatykite ant televizoriaus ar mikrobangų krosnelių vazų su gėlėmis ar vazonuose auginamų kambarinių gėlių

Reguliariai tikrinkite, ar neprakiuręs elektrinis virdulys, nepilkite į jį vandens, kai jis įjungtas į tinklą.

Vonios ir dušo kambariuose daug drėgmės, juose taip pat naudojami elektros prietaisai: šviestuvai, plaukų džiovintuvai, ultravioletinių spindulių lempos. Tačiau nesinaudokite, pavyzdžiui, plaukų džiovintuvu, jeigu  esate šlapi ar maudotės. O stalinių lempų, toršerų, dulkių siurblių ir kitų  elektros prietaisų vonios kambaryje verčiau visai nejunkite.

Jeigu elektros prietaisas pradėjo rūkti ar degti, pirmiausia jį reikia išjungti iš elektros tinklo  – ištraukti kištuką iš lizdo, o tik paskui gesinti. Jeigu neįmanoma išjungti srovės, gesinti galima tik angliarūgštės ar milteliniais gesintuvais. Jokiu būdu elektros prietaisų  negalima gesinti vandeniu!

Labai svarbu, kad elektros laidai nebūtų prispausti durimis ar baldais, mindomi, kitaip tariant, pažeidžiami mechaniškai. Virtuvėje elektros prietaisams reikia rasti tokią vietą, kad laidai nesiliestų prie viryklės ar plautuvės, miegamuosiuose – prie lovų.

Visi elektros laidai turi būti izoliuoti, neapspurę ir pritvirtinti. Jeigu jie nutrūko ar pažeista jų izoliacija, nepakanka paprasčiausiai apvynioti pažeistą vietą izoliacine juostele. Juostelė gali nusmukti, į pažeistą vietą gali patekti dulkės ar vanduo. Niekada patys nemėginkite sujungti nutrūkusių laidų. Tegul tai daro elektrikai.

Dar viena priežastis, dėl kurios kyla gaisrai – tai perkrova elektros tinkle; kai į tinklą vienu metu įjungiama per daug elektros prietaisų. Pradėjus kaisti laidams  užsidega jų izoliacija, o nuo to gali užsiliepsnoti arti esantys daiktai, medinės lubos, sienos. Norėdami išvengti gaisro pavojaus, pasistenkite nejungti kelių elektros prietaisų į vieną lizdą, ypač galingų prietaisų, pavyzdžiui, šildytuvų. Ant elektros prietaisų paprastai yra nurodytas jų galingumas (pavyzdžiui, 700 vatų (W). Į vieną buitinį kištukinį lizdą nerekomenduojama jungti daugiau kaip 1200 W galios buitinių elektros įrenginių.

Sąvoka „trumpas sujungimas” girdėta daugeliui. Tik, deja, ne visi žino, ką tai reiškia. Kiekvieną elektros laidą sudaro du skirtingų polių laidai (teigiamas ir neigiamas). Kad nesusijungtų tarpusavyje, juos skiria izoliacija. Jeigu dėl kokių nors priežasčių jie susijungia, jungimosi vietoje temperatūra šokteli iki 3000 °C, o elektros srovės jėga pakyla šimtus ir tūkstančius kartų. Pasigirsta traškesys, laidai išsilydo ir ima degti. Trumpasis jungimasis įvyksta dėl daugelio priežasčių: pasenusios, nusitrynusios izoliacijos, gedimų, drėgmės. Buityje jis pasitaiko gana dažnai. Kad nekiltų gaisrai, naudojami saugikliai, kurie automatiškai išjungia elektrą, kai trumpojo jungimo metu sistemoje pakyla temperatūra. Jie išjungia elektrą anksčiau negu užsidega laidai ar prietaisas.

ĮSIDĖMĖKITE:  jungdami elektros prietaisą į lizdą, kištuką pasukite taip, kad neužlūžtų laidas.

Pavojaus signalai, rodantys netvarkingą elektros instaliaciją ar kitas problemas:

  • karšti kištukiniai lizdai, jungikliai,
  • dėl neaiškių priežasčių „išmušami“ elektros saugikliai,
  • mirga šviesa,
  • aprūksta, apdega kištukiniai lizdai, jungikliai.       

KAD KROSNIS ŠILDYTŲ, BET NESUKELTŲ GAISRO

Kad kūrenama krosnis nesukeltų gaisro, pakanka dviejų sąlygų: teisingai ją įrengti ir saugiai eksploatuoti. Krosnį mūrija ir įrengia specialistai. Visiems kitiems svarbu žinoti, kaip teisingai ir saugiai ją eksploatuoti, tai yra, kaip ją kūrenti ir prižiūrėti. Svarbiausia, nepalikti besikūrenančios krosnies be priežiūros. Krosnį baigti kūrenti rekomenduojama ne vėliau kaip 2 valandos prieš išeinant iš namų.

Dažniausiai gaisrai kyla dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosniai perkaitus ir dėl iš jos iškritusių žarijų ar degančių malkų.

Krosnis gali perkaisti, kai kūrenama ypač intensyviai, dažniausiai per didelius šalčius žiemos metu. Todėl per juos krosnį reikia kurti 2–3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau kaip pusantros valandos.

Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos, pakuros durelės turi būti tvarkingai uždarytos. Jeigu durelių nėra, jos atviros ar nesandariai uždarytos, liepsna gali išsiveržti į paviršių, o ant grindų iškristi nudegusios malkos arba anglys.

Negalima kišti į krosnį malkų, kurios ilgesnės už pakurą negalėsite sandariai uždaryti pakuros durelių. Jeigu kūrenate židinį, reikėtų naudoti lapuočių medžių malkas. Spygliuočių mediena sakinga, ji spragsi, svaidydama žiežirbas, lengvai galinčias sukelti gaisrą.

Pavojinga šalia krosnies statyti baldus, laikyti bet kokius daiktus. Arčiau negu 1 metro atstumu nuo krosnies esantys daiktai gali įkaisti ir užsidegti. Prie pakuros laikomos malkų atsargos taip pat gali užsidegti.

Niekada nebandykite įkurti krosnies lengvai užsiliepsnojančiais ar degiais skysčiais (žibalu, benzinu), nes galite šliūkštelėti per daug, netyčia apipilti daiktus, esančius šalia krosnies ar patys apsilaistyti. Toks neatsargumas gali turėti labai skaudžių padarinių.

Krosnis pavojinga ne tik dėl atviros liepsnos. Jeigu krosnies sklendė yra uždaryta, o kuras dar nėra visiškai sudegęs, dėl deguonies stygiaus susidaro labai nuodingos dujos – anglies monoksidas (smalkės). Todėl nakčiai per anksti uždaryti krosnies sklendę yra labai pavojinga. Baigti kūrenti krosnį reikia ne vėliau kaip 2 valandos prieš einant miegoti.

RŪKYMAS PAVOJINGAS NE TIK SVEIKATAI, BET IR GYVYBEI

Visi žino, kad rūkymas pavojingas sveikatai, bet ne visi, kad jis pavojingas ir gyvybei. Neatsargus rūkymas yra dažniausia gaisrų, kuriuose žūva žmonės, priežastis. Neretai taip nutinka, kai  užmiegama su neužgesinta cigarete rankoje. Paprastai tokie gaisrai nesunaikina viso turto. Dažniausiai apdega lova, o joje randamas neatsargiai rūkiusio žmogaus kūnas. Neretai žmogus miršta uždusęs rusenančios patalynės skleidžiamais dūmais.

Cigaretėse esantis tabakas yra ypač pavojingas, nes  gali kurį laiką nepastebimai rusenti. Mat cigaretėms skirtas tabakas palaiko degimą. Todėl numesta neužgesinta nuorūka pati neužgęsta tol, kol visiškai nesudega joje esantis tabakas.

Cigarečių nuorūkos sukelia daug gaisrų – numesta neužgesinta nuorūka uždega mišką, padega sausą žolę. Vakare išmetus neužgesintą nuorūką į šiukšlių kibirą ir nuėjus miegoti, naktį gali pažadinti ugniagesių beldimas į duris. Gali ir nepažadinti. Pagalvokite, kodėl?

Dažnai kartojasi ir tokia situacija: žmogus, daugiaaukščio namo balkone surūkęs cigaretę, neužgesinęs meta ją per balkoną žemyn. Deganti cigaretė su vėjo gūsiu ,,įskrenda” į kurį nors žemutiniuose aukštuose esantį kaimynų balkoną, kuriame daug pačių įvairiausių namų apyvokos daiktų… Daiktai užsidega.

Nuorūkos, deja, „kaišiojamos” visur. Daugiaaukščių namų gyventojai dažnai rūko bendrose laiptinėse. O nuorūkas meta  kas kur… Vieni meta laiptais žemyn, kiti – sau po kojomis arba į šiukšlių šachtą. Laiptai, sienos nepradės liepsnoti, bet smilkstantis kilimėlis prie kaimyninio buto durų ar rusenančios šiukšlės šiukšlių šachtoje gali uždūminti visą laiptinę. O juk dūmai nužudo dažniau nei liepsna.

CHEMIJA BUITYJE – DAR VIENAS GAISRO PAVOJUS

Kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą. Kaip jums atrodo, kodėl gera šeimininkė į limonado butelį niekada nepils žibalo arba skiediklio?

Buityje naudojami įvairūs lengvai užsiliepsnojantys skysčiai. Pavyzdžiui, acetonas, etilo spiritas gali užsiliepsnoti esant 18 °C, acto rūgštis, eteris – 45 °C temperatūrai. Tai nėra aukšta temperatūra, todėl minėtas medžiagas reikėtų laikyti kuo toliau nuo šilumos šaltinių ir tokių vietų, kur ji gali dar labiau pakilti: virtuvės, katilinės, pirties, krosnies ar židinio, balkono (karštą vasarą). Saulės atokaitoje skiedikliai gali įšilti iki pavojingos temperatūros, o jų garai su oru sudaryti sprogius mišinius.

Jei lengvai užsiliepsnojančiomis medžiagomis valote dėmes iš drabužių ar baldų, darykite tai lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje, kad nesusikauptų degių medžiagų garai.

Kiekvienuose namuose naudojamos vienokios ar kitokios medžiagos aerozoliniuose flakonėliuose. Tai gali būti oro gaivikliai, plaukų lakas, medžiagos vabzdžiams naikinti ir pan. Ant visų flakonėlių yra įspėjantys užrašai: „Neleisti įkaisti daugiau kaip”. Kodėl?

Aerozoliai – tai indai (balionėliai), kuriuose yra suslėgtos skystos butano arba propano dujos. Jų dėka  iš balionėlio išpurškiama kvapni medžiaga, lakas plaukams, nuodai vabzdžiams, valymo priemonė ar pan. Kadangi šios dujos yra labai lengvai užsiliepsnojančios ir sprogios, įkaitęs iki 40 °C, aerozolinis balionėlis – ir tuščias, ir pilnas – gali sprogti. Todėl netgi tuščio balionėlio negalima mesti į ugnį (krosnį, laužą ar židinį). Su pilnu reikia elgtis dar atsargiau – neardyti, nepurkšti jo turinio prie atviros ugnies.

NELAIMĖS TYKO VISUR

Žmonės, patekę į sudėtingą, nekasdienišką ir pavojingą situaciją dažnai nebesuvokia, kaip elgtis ir puola į paniką. Blogiausia, kai taip atsitinka grupei žmonių ir jie nebegali logiškai mąstyti bei protingai elgtis. Tokia situacija nelaimės atveju gali būti pražūtinga.

Gyvenimiškos situacijos rodo, kad pavojaus akivaizdoje sunku ramiai įvertinti situaciją ir numatyti veiksmų planą. Apie tai, kaip reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju, reikėtų pasirūpinti iš anksto.

Kalbėdami apie galinčias nutikti nelaimes,  išmokstame jų nebijoti. Žinomi dalykai nebeatrodo tokie baisūs. Žinojimas skatina pasitikėjimą, o nelaimės atveju sušvelnina jos padarinius ir padeda išvengti blogiausio.

Susėskite su visa šeima ir aptarkite, kokių nelaimių ir kaip reikėtų saugotis…

Pirmiausia turėtumėte išsiaiškinti, kokios nelaimės dažniausiai įvyksta. Reikėtų pakalbėti apie gaisro, potvynio, žaibo, viesulo keliamus pavojus. Svarbiausia išsiaiškinti, kas svarbiau – bėgti iš namų (gaisro metu), slėptis juose (pūgos, uraganinio vėjo, žaibo metu) ar vykti kur nors toliau (potvynio, miško gaisro metu), ir aptarti, kaip elgtis kiekvienu konkrečiu atveju. Įsitikinkite, kad visi šeimos nariai žino, ką reiškia staiga įsijungę dūmų detektoriai, gaisrinės signalizacijos signalas.

Paprašykite draugo ar giminaičio būti „šeimos kontaktiniu asmeniu”. Visai nebūtina, kad jis gyventų kur nors netoliese, jis gali gyventi net ir kitame mieste. Tada bus mažesnė tikimybė, kad ir jį ištiko ta pati nelaimė. Jeigu šeimos nariai nelaimės metu bus skirtingose vietose ir neturės galimybės susitikti, galės paskambinti ir pranešti apie savo buvimo vietą bei sužinoti apie kitų šeimos narių likimą. Todėl kontaktinio telefono numerį turi žinoti kiekvienas šeimos narys.

Kiekvienas šeimos narys turi žinoti ir kaip išsikviesti pagalbą. Tegul namuose prie kiekvieno telefono aparato būna surašyti numeriai, kuriais reikia skambinti nelaimės atveju. Bendrąjį pagalbos telefoną 112 gali atsiminti net labai maži vaikai. Kalbėkite apie tai šeimoje.

Labai svarbu, kad vaikai žinotų, kur susitiks su suaugusiais nelaimės atveju. Todėl reikia aptarti susitikimo vietas. Viena vieta gali būti tiesiog prieš jūsų namą, kita – kažkur kitur, kurią gerai žino visa šeima (jeigu nebegalėtumėte sugrįžti į namus ar lauke būtų nepalankios oro sąlygos).